Nesielvartaukite, kad negalite duoti savo vaikams visų

geriausių pasaulio dalykų. Atiduokite visa,

ką geriausia turite savyje.

REKOMENDACIJOS TĖVAMS, KAIP BENDRAUTI SU VAIKAIS IR PAAUGLIAIS APIE KORONAVIRUSĄ (COVID-19)

 

 

Covid-19 pandemija, plintanti informacija apie jos padarinius, dėl jos pasikeitęs įprastas šeimos gyvenimas emociškai veikia ir jauniausius šeimos narius. Dėl vykstančių pokyčių vaikai ir paaugliai patiria stresą, kuris gali pasireikšti labai įvairiai, priklausomai nuo vaiko amžiaus, charakterio ypatybių ar temperamento, raidos ypatumų.

 

 

Vaikų ir paauglių patiriamo streso ženklai

 

Jaunesnio amžiaus vaikai gali būti verksmingesni, dirglesni, dažniau pykti. Jie gali sugrįžti prie jau išaugtų įpročių (pavyzdžiui, imti čiulpti čiulptuką, šlapintis į kelnytes ar lovą ir pan.). Vaikai gali labai jaudintis, būti liūdni, neramūs. Galimi valgymo, miego sutrikimai.

 

Paaugliams gali padidėti dirglumas, pasikeisti elgesys, suprastėti mokymosi rezultatai, kilti dėmesio koncentracijos problemų. Jie gali pradėti vengti veiklų, kurios anksčiau juos džiugino, skųstis galvos ar kūno skausmais.

 

Tinkamas bendravimas su vaikais ir paaugliais apie Covid-19

 

Tėvams svarbu atpažinti, kaip jaučiasi jų vaikai ir paaugliai, ir stengtis sumažinti neigiamas Covid-19 pandemijos pasekmes jų psichikos sveikatai. Sveikatos apsaugos ministerija parengė rekomendacijas tėvams ir globėjams, kaip tinkamai bendrauti su vaikais ir paaugliais apie Covid-19 (koronavirusą).

 

 

·         Padėkite vaikams / paaugliams tinkamai suprasti informaciją apie Covid-19, skirdami laiko nuoširdiems ir atviriems pokalbiams šia tema. Pokalbį pradėkite pripažindami, jog visai normalu jaustis susijaudinusiam, susirūpinusiam ar išsigandusiam dėl Covid-19 pandemijos. Paklauskite, kaip vaikas / paauglys jaučiasi dėl Covid-19 keliamų pokyčių. Bendraudami su vaiku / paaugliu būkite aktyvus klausytojas – atsakykite į vaikų / paauglių reakcijas pozityviai, išgirskite jų nerimą ir rūpinkitės jais, skirkite daugiau dėmesio ir palaikymo.

 

 

 

·         Kalbėdami su vaiku / paaugliu apie Covid-19 nuraminkite jį, patikinkite, kad jis yra saugus. Pasakykite, kad nors ir gali nutikti blogų dalykų, mokslininkai, valdžia, tarptautinės organizacijos, medikai daug dirba spręsdami šią problemą ir situacija yra valdoma. Taip pat pabrėžkite, jog siekiant suvaldyti pandemiją, labai svarbus kiekvieno iš mūsų atsakingas elgesys. Papasakokite, ką reiškia būti pažeidžiamam Covid-19 (pvz., priklausyti rizikos grupei) ir paaiškinkite, kokie veiksmai gali apsaugoti pažeidžiamiausius. Paaiškinkite, ką vaikai / paaugliai gali padaryti, kad pasirūpintų savimi ir kitais bei kodėl svarbu laikytis valdžios rekomendacijų ir reikalavimų (pavyzdžiui, nesibūriuoti, dėvėti kaukes, dažnai plauti rankas).

 

 

·         Žinokite, kokią informaciją Jūsų vaikai / paaugliai gauna apie Covid-19. Ribokite šeimos laiką, skiriamą naujienoms apie Covid-19 sužinoti (įskaitant ir naršymą socialiniuose tinkluose). Skatinkite vaikus aptarti naujienas, kurias jie matė, perskaitė. Su vaikais pažiūrėjus žinias ar perskaičius straipsnį, aptarkite, ką matėte ar perskaitėte, leiskite vaikams / paaugliams užduoti visus jiems kylančius klausimus. Atsakinėdami į jų klausimus, remkitės patikimais oficialiais informacijos šaltiniais (Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės tinklalapiais bei tinklalapiu www.koronastop.lrv.lt), atsakymus pateikite vaikams / paaugliams suprantamu būdu. Jei jo nežinote, būkite nuoširdūs ir tai pripažinkite, pasiūlydami drauge paieškoti atsakymo arba pažadėdami jį pateikti vėliau. 

 

 

·         Padėkite savo vaikams / paaugliams pozityviais būdais išreikšti nerimą, liūdesį, baimę. Galite pasiūlyti jiems įvairių nusiraminimo būdų: piešti, medituoti, lipdyti, rašyti, šokti, sportuoti arba kartu aptarkite, kas vaikui / paaugliui padėtų jaustis geriau. Papasakokite, kaip Jūs jaučiatės dėl Covid-19 ir kas padeda jums įveikti užklumpantį stresą ar nerimą.

 

 

·         Būkite pavyzdžiu savo vaikui / paaugliui reaguodami į Covid-19. Dalykitės savo jausmais, bet parodykite, kad mokate juos suvaldyti: vaikai ir paaugliai iš dalies reaguoja į įvykius taip, kaip mato reaguojant suaugusiuosius. Tėvų ir globėjų rami ir užtikrinta reakcija į Covid-19 yra geriausia parama vaikams / paaugliams. Taip reaguoti yra lengviau, kai esate pasirengę, tad nepamirškite rūpintis savimi: darykite pertraukas tarp darbų, pakankamai miegokite, sportuokite, valgykite subalansuotą maistą, virtualiai reguliariai bendraukite su draugais ir kartu negyvenančiais šeimos nariais.

 

 

·         Jei Jūsų vaiko / paauglio elgesys smarkiai pasikeitė ir Jūs jaudinatės dėl jo reakcijos į Covid-19 pandemiją, kreipkitės profesionalios pagalbos į mokyklos, rajono Švietimo pagalbos tarnybos, poliklinikos ar kitą pasirinktą psichologą, konsultuokitės su emocinės paramos linijų specialistais:

 

-          Pagalbos vaikams linija (pasiekiama skambinant per Vaikų liniją tel. 116 111, 11–19 val. vaikams ir tėvams, patiriantiems iššūkių, www.pagalbavaikams.lt);

 

-          Tėvų linija (tel. 8 800 90012, I–V 11–13 val. ir 17–21 val., tėvams, patiriantiems iššūkių, www.tevulinija.lt).

 

Kiti patarimai, kaip stiprinti vaikų psichikos sveikatą

 

·         Kuo labiau išlaikykite pažįstamą vaikams / paaugliams rutiną ir kasdienio gyvenimo įpročius. Nustatykite dienos struktūrą ir stenkitės jos laikytis. Naudokite vaiko / paauglio amžiui palankias veiklas, mokymosi pratimus, skatinkite vaikus žaisti, bendrauti su kitais šeimos nariais, o su bendraamžiais palaikyti ryšį nuotoliniais būdais.

 

·         Turėkite  realius  lūkesčius  vaikų / paauglių   atžvilgiu, duokite jiems laiko prisitaikyti prie Covid-19 keliamų pokyčių. Atsižvelgę į jų raidą, paprašykite atlikti tai, ką jie sugebėtų (pavyzdžiui, mažametis vaikas nepabus tyliai visą dieną, tačiau 15 minučių tyliai pažaisti sugebės).

 

·         Skirkite vaikui / paaugliui kokybiško laiko, kurio metu tiesiogiai bendraukite ar užsiimkite bendra veikla. Pagal savo galimybes ir drauge su vaiku sutarkite, kada bus jūsų kokybiškas laikas kartu ir kiek jis truks (pavyzdžiui, kiekvieną dieną nuo 16 iki 17 val.). Paklauskite savo atžalos, ką jis norėtų jo metu drauge nuveikti, aptarkite, ar jo pasiūlymas yra tinkamas esant Covid-19 pandemijai ir kodėl. Kelios idėjos, kaip kokybiškai praleisti laiką kartu Covid-19 pandemijos metu:

 

-          Knygos skaitymas ir aptarimas.

 

-          Piešimas, lipdymas.

 

-          Dainavimas, šokiai.

 

-          Dėlionių, lego dėliojimas.

 

-          Pagalba ruošiant namų darbus.

 

-          Mėgstamo patiekalo gaminimas drauge, naujo recepto išbandymas.

 

-          Sportavimas drauge klausantis vaikui / paaugliui mėgstamos muzikos.

 

-          Pokalbiai vaiką / paauglį dominančiomis temomis. Pokalbių metu būkite aktyvus klausytojas, neužsiimkite pašaline veikla.

 

·         Taikykite pozityvaus bendravimo taisykles:

 

-  Neįsakinėkite vaikams / paaugliams, ko jie neturėtų daryti, bet aiškiai pasakykite, ko iš jų tikitės ir ką jiems daryti (pvz., užuot sakę „nedarykite netvarkos“ ar „netriukšmauk“, sakykime „susitvarkykite žaisliukus ir sudėkite juos į dėžę“ arba „dabar yra ramios veiklos metas – ką nori veikti: piešti ar dėlioti dėlionę?“).

 

- Norėdami atkreipti vaikų dėmesį į save, nekelkite balso, o kreipkitės į jį vardu, kalbėkite ramiai, stenkitės užmegzti akių kontaktą.

 

- Pastebėkite ne tik netinkamą, bet ir gerą vaikų / paauglių elgesį – pagirkite vaiką / paauglį, kai jis elgiasi gražiai, padėkokite už jo pastangas.

 

- Kalbėkitės su vaiku / paaugliu apie galimas jo netinkamo elgesio pasekmes, paaiškinkite, kodėl svarbu laikytis taisyklių (pavyzdžiui, „jei neužsuksi klijų, jie sudžius ir rytoj nebegalėsi daryti darbelių“).

 

Gražios mintys apie vaikus

 

Buvimas su vaikais gydo sielas.
(F. Dostojevskis)

Vaikams privalome duoti du dalykus - šaknis ir sparnus.
(Autorius nežinomas)


Vaikas, kuris teikia laimės savo tėvui ir savo motinai, yra geriausia, ką mūsų akys gali regėti.
(S. Lagerlef)

Apie energetinių gėrimų vartojimą

 

 

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, skelbia apie draudimą vartoti energinius gėrimus bei jų turėti ar kitaip perduoti mokykloje ir jos teritorijoje.

 

Informuojame mokinius ir jų tėvus, jog šis draudimas įsigalioja ir mūsų mokykloje.

 

 

 

Sveikatos priežiūros specialistė

 

Ieva Mickevičiūtė

MOKINIŲ PAMOKŲ LANKOMUMO APSKAITOS IR NELANKYMO PREVENCIJOS TVARKOS APRAŠAS

PATVIRTINTA

 

                                                                                                                                                         Tauragės ,,Aušos“ progimnazijos direktoriaus

 

                                                                                                                                                       2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 1-81

 

 

 

 

 

TAURAGĖS ,,AUŠROS“ PROGIMNAZIJOS MOKINIŲ PAMOKŲ LANKOMUMO APSKAITOS IR NELANKYMO PREVENCIJOS TVARKOS APRAŠAS

 

 

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

 

 

1. Tauragės ,,Aušros“ progimnazijos Mokinių pamokų lankomumo apskaitos ir nelankymo prevencijos tvarkos aprašas (Toliau – Tvarka) parengtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu ir Tauragės ,,Aušros“ progimnazijos nuostatais, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis.

 

2. Tvarka reglamentuoja mokinio atsakomybę už savo lankomumą, tėvų (globėjų, rūpintojų) atsakomybę už vaiko pamokų lankymą ir praleistų pamokų pateisinimą laiku, mokytojų, klasių vadovų, socialinio pedagogo, Vaiko gerovės komisijos veiklą, veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą, gerinant mokinių pamokų lankomumą, stiprinant kontrolę ir vykdant pamokų nelankymo prevenciją.

 

3. Tvarka nustato mokinių lankomumo progimnazijoje apskaitą, praleistų pamokų pateisinimo kriterijus, tėvų informavimą, prevencines poveikio priemones progimnazijos nelankymui, vėlavimui į pamokas mažinimui.

 

 

 

II. LANKOMUMO FIKSAVIMAS IR APSKAITA

 

 

 

4. Pamokų lankomumas fiksuojamas elektroniniame dienyne.

 

5. Praleistos pamokos žymimos raide „n“.

 

6. Praleistos pamokos laikomos pateisintomis ir jų praleidimas pateisinamas:

 

6.1. oficialiu rašytiniu Tėvų paaiškinimu abiem pusėms priimtinu/ sutartu būdu:

 

6.1.1. dėl mokinio ligos ar vizito pas gydytoją (esant būtinybei nustatyti ar nepiknaudžiaujama tėvų (globėjų, rūpintojų) paaiškinimais, progimnazija gali prašyti ligą patvirtinančio fakto išrašo);

 

6.1.2. kitų svarbių šeimyninių aplinkybių ( dėl artimųjų ligos, mirties, nelaimės ar nelaimingo atsitikimo ir pan.);

 

6.1.3. oficialiu kitų institucijų (sporto centro, muzikos, MKC mokyklų ir pan. bei visuomeninių organizacijų) dokumentu;

 

6.1.4. tik būtinu atveju mokiniui išvykstant su tėvais (globėjais, rūpintojais) poilsiauti ne daugiau kaip 5 ugdymo dienas per mokslo metus;

 

6.1.5. tiksliniu iškvietimu (į policijos komisariatą, teismą ir kt. ) pateikus klasės vadovui liudijantį dokumentą;

 

6.1.6. progimnazijos direktoriaus įsakymu, mokiniui dalyvaujant įvairiuose atstovavimo progimnazijai (rajonui) renginiuose, klasių vadovų organizuojamuose ir su progimnazijos administracija suderintose išvykose;

 

6.1.7. progimnazijos direktoriaus įsakymu dėl ugdymo plano pakeitimų (nepalankių oro sąlygų, ekstremalių situacijų, epidemijos ir pan.)

 

7. Mokinys, po ligos atvykęs į progimnaziją, laikomas sveiku ir dalyvauja ugdymo procese, taip pat ir fizinio ugdymo pamokose. Mokinys nuo dalyvavimo fizinio ugdymo pamokoje atleidžiamas, kai fizinio ugdymo mokytojui atneša:

 

7.1. išrašą ar kopiją iš ligoninės ar kitos ugdymo įstaigos apie buvusią operaciją, procedūrą ar kitą intervencinį gydymą, po kurio rekomenduojamas fizinio krūvio ribojimas, nurodant ribojimo trukmę arba akivaizdu, kad mokinys traumuotas (sugipsuota ranka, koja, medicininiai įtvarai ir pan.);

 

7.2. tėvų rašytinį paaiškinimą/ prašymą. Atsižvelgęs į individualią mokinio situaciją (argumentuota, pagrįsta priežastis), vadovaujamasis protingumo principu, sprendimą priima pats fizinio ugdymo mokytojas.

 

8. Tvarkos 6.1 punkte numatytais atvejais nepateikus pateisinamo dokumento iki einamojo mėnesio paskutinės dienos ar viršijus 6.1.4. punkte nustatytą dienų skaičių, taip pat nesilaikant 7 punkto nuostatų, praleistos pamokos laikomos nepateisintomis.

 

 

 

III. ATSAKINGI ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

 

 

 

9. Mokinio atsakomybė:

 

9.1.pagrindinė mokinių ugdymo forma yra pamokos ir jų lankymas mokiniams yra privalomas.

 

9.2. 1-8 progimnazijos klasių mokinys asmeniškai atsakingas už dokumentų, pateisinančių praleistas pamokas, pateikimą klasės vadovui. Praleistas pamokas pateisinančius dokumentus jis privalo pateikti klasės vadovui pirmąją dieną sugrįžęs į progimnaziją.

 

9.3. 1-8 progimnazijos klasių mokiniai, iš anksto žinodami apie nedalyvavimą pamokose (varžybos, olimpiados, renginiai, šeimyninės aplinkybės ir kt.) praneša klasės vadovui ir dėstantiems mokytojams, gauna iš jų užduotis savarankiškam darbui.

 

9.4. Pasijutęs blogai  mokinys kreipiasi į progimnazijos visuomenės sveikatos priežiūros specialistą (jam nesant – į klasės vadovą, socialinį pedagogą, administracijos atstovą), kuris prireikus atleidžia mokinį nuo pamokų, apie tai praneša mokinio tėvams (globėjams, rūpintojams), kurie pasirūpina saugiu mokinio grįžimu namo.

 

10. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai):

 

10.1. Užtikrina punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą bei operatyviai sprendžia mokinio lankomumo ir udymo(-si) klausimus;

 

10.2. iš anksto arba pirmą vaiko neatvykimo į progimnaziją dieną apie mokinio neatvykimo į progimnaziją priežastis informuoja klasės vadovą abiem pusėms priimtinu (sutartu) būdu (telefonu/ elektroniniu paštu / elektroniniame dienyne / sms žinute, rašytiniu pranešimu);

 

10.3. esant būtinybei mokiniui anksčiau išeiti iš progimnazijos ar vėliau į ją atvykti, iš anksto informuoja klasės vadovą abiem pusėms priimtinu (sutartu) būdu, nurodant išėjimo ar vėlesnio atvykimo laiką bei priežastį; galima elektroniniame dienyne informuoti ir dalyko, kurio pamokoje nedalyvaus, mokytoją;

 

10.4. kai mokiniui skiriamas sanatorinis gydymas, pateikia prašymą direktoriaus vardu bei  medicinos įstaigos siuntimą sanatoriniam gydymui;

 

10.5. praleistas mokinio pamokas teisina, laikydamiesi šios progimnazijoje nustatytos tvarkos: 

 

10.5.1. gali ne dėl ligos praleistas pamokas pateisinti ne daugiau kaip už 3 dienas ir 6 pavienes pamokas per mėnesį, praleistas dėl itin svarbių priežasčių. Ypatingais atvejais (artimųjų netektis ar kt.) galioja atskiras tėvų paaiškinimas;

 

10.5.2. privalo pateisinti mokinio praleistas pamokas, pateikti iš kitų įstaigų gautas pažymas, dokumentus klasės vadovui abiem pusėms priimtinu (sutartu) būdu (elektroniniu paštu / laišku elektroniniame dienyne, prisijungus iš savo paskyros / rašytiniu pranešimu/sms žinute) pirmąją dieną mokiniui grįžus į ugdymo procesą;

 

10.5.3. po mokinio ligos, siekiant gauti mokymosi pagalbą (individualias mokytojo konsultacijas ), nukelti atsiskaitomojo darbo datą, progimnazijai paprašius pateikia mokinio ligos faktą pagrindžiantį išrašą;

 

10.6. kylant lankomumo problemoms, atvyksta į individualius pokalbius su klasės vadovu, dalyko mokytoju, progimnazijos vadovais, bendradarbiauja su jais bei specialistais, teikiančiais mokymosi, socialinę pagalbą, kontroliuoja ir koreguoja mokinio elgesį;

 

10.7. reguliariai (ne rečiau kaip kartą per savaitę) susipažįsta su mokinio lankomumo duomenimis elektroniniame dienyne (praleistų pamokų, pavėlavimų į pamokas skaičiumi);

 

10.8. pagal galimybes neplanuoja pamokų metu mokinio  apsilankymo pas gydytojus arba kitų reikalų tvarkymo;

 

10.14. šia Tvarka informuojami, kad:

 

10.14.1. už piktnaudžiavimą Tėvų valdžia, neveikimą vaiko labui, jei nesilaikoma ar piktnaudžiaujama mokymo sutartyje, šioje Tvarkoje nustatytais susitarimais dėl vaikų lankomumo pateisinimo, numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - LR ANK) 80 str. 1-3 d.;

 

10.14.2. tėvams nesilaikant minėtų LR ANK straipsnių nuostatų, progimnazija turi teisę kreiptis į policiją, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinį padalinį, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamentą;

 

11. Klasės vadovas:

 

11.1. koordinuoja mokinių pamokų lankomumą, tiesiogiai atsakingas už klasės mokinių lankomumo apskaitą ir kontrolę, sistemina ir saugo tėvų pateiktus rašytinius praleistas pamokas pateisinančius dokumentus, taip pat elektroninio pašto/ elektroninio dienyno žinutes/ sms žinutes iki mokslo metų pabaigos;

 

11.2. bendradarbiauja su vadovaujamajai klasei dėstančiais mokytojais, kuruojančiu vadovu, švietimo pagalbos specialistais ir sprendžia su lankomumu susijusius klausimus;

 

11.3. mokiniui neatvykus į progimnaziją (tuo atveju, kai tėvai (globėjai, rūpintojai) nepraneša), kuo operatyviau (ne vėliau kaip per 2 darbo dienas) išsiaiškina neatvykimo priežastis, reikalui esant, informuoja mokinio dalykų mokytojus, socialinį pedagogą ar progimnazijos administraciją;

 

11.4. mokinių praleistų pamokų pateisinimą elektroniniame dienyne fiksuoja per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos;

 

11.5. individualiai dirba su pamokų nelankančiais, vėluojančiais mokiniais;

 

11.6. informuoja pamokų nelankančių, vėluojančių mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) apie praleistų pamokų ar vėlavimų skaičių (jei mokinys per mėnesį praleido 6 ir daugiau nepateisintų pamokų ar vėlavo daugiau nei 3 kartus per mėnesį), išsiaiškina pamokų praleidimo ar vėlavimo priežastis; 

 

11.7. kviečia pokalbiui mokinį, jo tėvus (globėjus, rūpintojus) arba mokinį kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais), jei situacija kartojasi; kartu aiškinasi pamokų praleidinėjimo ar vėlavimo į pamokas priežastis, esant būtinybei kviečia į pasitarimus ar Vaiko gerovės komisijos posėdžius;

 

11.8. direktoriaus pavaduotojui ugdymui ar socialiniam pedagogui paprašius, parengia ir pateikia informaciją apie galimas mokinių praleistų pamokų priežastis, jau taikytas prevencinio poveikio priemones;

 

12. socialinis pedagogas:

 

12.1. gavęs lankomumo ataskaitas ar informaciją apie pamokas praleidžiantį mokinį, aptaria situaciją su klasės vadovu ar dalyko mokytoju, numato veiksmų planą;

 

12.2. inicijuoja mokinio, kuris piktybiškai praleidinėja pamokas, svarstymą Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose dalyvaujant tėvams (globėjams, rūpintojams);

 

12.3. dirba individualiai su mokiniu ir, įvertinęs mokinio pamokų nelankymo priežastis, jo socialines problemas - planuoja jam socialinės pagalbos teikimą, numato prevencinio poveikio priemones gerinant lankomumą. Esant poreikiui, apie pokalbį su mokiniu, elektroninio dienyno pranešimu informuoja mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus);

 

12.4. inicijuoja vizitus į mokinio namus. Juose dalyvauja ir klasės vadovas;

 

12.5. rengia dokumentus policijai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritoriniam padaliniui ar Tauragės rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriui dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo vaikams (iki 16 metų amžiaus), nelankantiems mokyklos;

 

 

 

IV. PREVENCINIO POVEIKIO PRIEMONĖS PROGIMNAZIJOS NELANKYMUI MAŽINTI

 

 

 

13. Mokiniui už pamokų praleidinėjimą be priežasties gali būti taikomos šios prevencinio poveikio priemonės:

 

13.1. mokiniui  per mėnesį nepateisinus 4-6 pamokų, klasės vadovas išsiaiškina priežastis ir su mokiniu dirba individualiai (pokalbis, pasiaiškinimas, tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimas skambučiu ir/ar elektroniniame dienyne), žodžiu įspėja mokinį. Jei mokinys ir toliau praleidinėja pamokas be pateisinamos priežasties, klasės vadovas informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus). Situacijai nesikeičiant, aptaria problemas ir veiksmų planą su socialiniu pedagogu, pagal poreikį;

 

13.2. jei mokinys per mėnesį praleidžia daugiau nei 6 pamokas be pateisinamos  priežasties, klasės vadovas inicijuoja mokinio ir socialinio pedagogo pokalbį ir kartu aptaria prevencinio poveikio priemones:

 

13.2.1. mokinys raštu paaiškina pamokų praleidimo priežastis;

 

13.2.2. socialinis pedagogas informuoja mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) elektroninio dienyno pranešimu arba telefonu;

 

13.2.3. socialinis pedagogas/ direktoriaus pavaduotojas ugdymui gali pareikšti žodinį įspėjimą arba, atsižvelgiant į situaciją, rekomenduoti progimnazijos direktoriui įsakymu pareikšti pastabą raštu;

 

13.3. mokiniui pakartotinai per mėnesį praleidus daugiau nei 6 pamokas be pateisinamos priežasties, jis svarstomas Vaiko gerovės komisijos posėdyje, dalyvaujant klasės vadovui ir tėvams (globėjams, rūpintojams).

 

13.4. įvertinusi situaciją, Vaiko gerovės komisija:

 

13.4.1. mokiniui, sistemingai praleidžiančiam pamokas, gali siūlyti progimnazijos direktoriaus įsakymu skirti prevencinio poveikio priemonę: papeikimą; griežtą papeikimą;

 

13.4.2. pirmą kartą aptariant mokinio situaciją posėdyje, sudaromas jo individualios pagalbos planas bandomajam 1 mėnesio laikotarpiui. Sudarant individualios pagalbos planą atsižvelgiama į socialinio pedagogo, klasės vadovo pateiktas mokymosi ar psichologinės pagalbos teikimo rekomendacijas;

 

13.4.3. ypatingais atvejais priima sprendimą informuoti policijos bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio padalinio apie vaiko nepriežiūrą. Pateikiama visa turima informacija ir reikalingi dokumentai;

 

13.4.4. mokiniui, kuriam jau buvo taikomos anksčiau minėtos prevencinio poveikio priemonės ir kuris toliau praleidinėja pamokas be pateisinamos priežasties, progimnazijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje gali būti teikiamas siūlymas kreiptis į Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisiją dėl vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių taikymo;

 

14. Mokiniai, nepraleidę pamokų, gali būti skatinami:

 

14.1. mokiniui, per trimestrą (pusmetį) nepraleidusiam nei vienos pamokos ir nepavėlavusiam į pamokas ar mokiniui, kuris praleido pamokas tik atstovaudamas progimnaziją konkursuose, olimpiadose, varžybose, konferencijose ir pan., padėka reiškiama viešai, skelbiant progimnazijos interneto svetainėje;

 

14.2. mokiniui, per metus nepraleidusiam nei vienos pamokos ar mokiniui, kuris praleido pamokas tik atstovaudamas progimnaziją konkursuose, olimpiadose, varžybose, konferencijose ir pan., progimnazijos direktoriaus įsakymu reiškiama padėka, klasės vadovui informuojant mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus).

 

 

 

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

 

 

15. Tvarka skelbiama progimnazijos interneto svetainėje.

 

16. Progimnazijos pedagogų bendruomenė su šia Tvarka supažindinami per mokytojų tarybos posėdį.

 

17. Mokinius su šia Tvarka supažindina klasių vadovai pirmąją rugsėjo savaitę, su vėlesniais jos pakeitimais – jai įsigaliojus.

 

18. Visų klasių mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) su šia Tvarka supažindinami klasių tėvų susirinkimų metu ir elektroninio paštu ar pranešimu elektroniniame dienyne pateikiant nuorodą į progimnazijos interneto svetainę. Tvarkos nuostatos sistemingai primenamos tėvų (globėjų, rūpintojų) susirinkimų metu.

 

19. Už Tvarkos vykdymą atsakingi mokiniai, klasių vadovai, dalykų mokytojai, socialinis pedagogas, administracija.

 

20. Tvarka gali būti keičiama ir/ ar papildoma iniciavus progimnazijos bendruomenės nariams.

 

_____________________________________________________________________

 

 

 

PRITARTA

 

Progimnazijos tarybos posėdyje

 

2019 m. spalio 25 d. protokolas Nr. 5-5

 

Kaip padėti vaikui namuose išmokti taisyklingai tarti garsus?

Garsų tarimo mokymasis vyksta tam tikru nuoseklumu. Tėvai dažnai stengiasi vaikui padėti, prašydami pakartoti tam tikru garsu prasidedančius žodžius. Pavyzdžiui, jei vaikas netaria garso r, daugelis suaugusiųjų prašo pakartoti šiuo garsu prasidedančius žodžius (pavyzdžiui, ratas, rožė, rytas ir t. t.). Žodžių kartojimas – svarbus mokymosi etapas, tačiau ne pirmasis.

Izoliuoto garso tarimas

Būtų lengviau pasiekti norimus rezultatus, jei iš pradžių aptartumėte su vaiku (geriausia prieš veidrodį) lūpų ir liežuvio padėtį tariant mokomą garsą. Pavyzdžiui, „Pažiūrėkime, ką daro mūsų lūpos ir liežuvis, kai tariame garsą š. Matai, lūpos „piktos“, aš jas „suraukiu“ ir atkišu į priekį. Liežuvis slepiasi burnoje, už viršutinių dantų. Pamėginkime kartu ištarti š–š–š. Dabar priglauskime delniuką prie burnos. Jauti, kokia šilta oro srovė eina, kai tariame šššš.“

Garso tarimas skiemenyse

Jei vaikui pavyko ištarti šį garsą (1 etapas), galite pereiti prie skiemenų mokymosi (2 etapas). Sugalvokite žaidimų, kuriuose galėtumėte tarti įvairius skiemenis su šiuo garsu, nes beprasmis kartojimas vaikui greitai nusibos. Galima žaisti su dėlione, kiekvienai detalei suteikiant vis kitokį vardą: ša, šo, šu, šė, ši, aš, oš, statyti kaladėlių ar lego bokštus tariant po vieną skiemenį ir t. t.

Garso tarimas žodžiuose

Kai vaikas visiškai taisyklingai pakartoja įvairius skiemenis, galima pereiti prie žodžių mokymosi (3 etapas). Tardami žodžius pabrėžkite mokomą garsą (šššala, šššoka, šššukuoja).

 

Garso įtvirtinimas rišlioje kalboje

Sėkmingai įveikę žodžių mokymąsi, mėginkite sugalvoti sakinių (4 etapas), pasakojimų, eilėraščių su šiuo garsu ir tik tada kontroliuokite garso tarimą vaiko kalboje (5 etapas). Visiems nemalonu, kai juos pertraukia, stabdo ar liepia pakartoti žodžius, todėl kartu su vaiku sugalvokite, kaip jam priminsite naujo garso tarimą. Kai kuriems vaikams padeda prisegti ženkliukai su nupiešta raide š, kitiems lengviau išmokti, kai mama ar tėtis taisyklingai pakartoja jų ištartus žodžius. Vaikai labai išradingi ir gali pasiūlyti jiems priimtiniausią sprendimą.

Būkite kantrūs ir nuoseklūs

Išmokti tarti naują garsą – nelengva užduotis, todėl nenusiminkite, jei jums nepasisekė taip greitai, kaip jūs norėjote. Būkite kantrūs ir nuoseklūs. Kartais, ypač jei vaiko kalbos raida vėluoja, gali prireikti specialių artikuliacinės mankštos pratimų, kuriuos, atsižvelgdami į vaiko amžių ir sutrikimo pobūdį, gali pasiūlyti logopedai.

Atmintinė tėveliams

  • Mokykite vaiką patį apsirengti
  • Pratinkite vaiką užbaigti pradėtą darbą, bei kruopščiai jį atlikti 
  • Skatinkite susitvarkyti savo darbo vietą 
  • Pratinkite vaiką, kad išklausytų kalbantį žmogų 
  • Tegu mokosi netrukdyti dirbti savo sesutei, broliukui, tėveliams 
  • Mokykite vaiką orientuotis erdvėje (kairė, dešinė, kairės pusės viršus ar apačia ir pan.) 
  • Kelionių, išvykų metu pastebėkite įvairius užrašus, tarkite raides, skiemenis, žodžius 
  • Skaičiuokite 
  • Lyginkite ko daugiau, ko mažiau 
  • Pratinkite skirti kairę ir dešinę puses 
  • Prašykite atsakinėti pilnais sakiniais 
  • Mokykite naudotis žirklėmis, mokykite dirbti su popieriumi. Parodykite, kad norimą figūrą galima iškirpti ir lapo krašte, ne tik viduryje
  • Skatinkite vaikus kurti pasakojimus, juos iliustruoti piešiniais. Mokykite deklamuoti eilėraščius išraiškingai, aiškiai ir neskubant. Klausinėkite vaikų "kodėl?", jie tegu atsako "todėl..."
  • Įpratinkite vaiką saugiau elgtis gatvėje, parodykite saugiausią kelią į mokyklą

Pamąstymai tėvams...

 

      Mes, tėvai, nuolat skubam, lekiam...

      Svajojam apie laikus, kai mūsų vaikai užaugs...

      O gal mes per tą skubėjimą ką nors prarandam?

      Linkiu, kad ateityje nereikėtų svajoti:

 

„JEIGU AŠ GALĖČIAU IŠ NAUJO AUGINTI SAVO VAIKĄ..."

 

Pirmiau aš "pastatyčiau" jo savigarbą, o namą vėliau.

              Pirštus daugiau naudočiau piešimui, o ne rodymui kas ne taip.

Sakyčiau mažiau pastabų, daugiau paaiškinčiau.

Žiūrėčiau ne į laikrodį, o į akis.

Dažniau apsikabinčiau ir skraidinčiau aitvarus.

Nevaidinčiau rimto, o rimčiau žaisčiau.

Daugiau po pievas lakstyčiau ir į žvaigždes žiūrėčiau.

Vaiką dažniau ant rankų paimčiau ir mažiau tampyčiau.

Šalia namų augantį ąžuolą dažniau pastebėčiau.

Rečiau būčiau nepalenkiamas ir daug dažniau pritarčiau.

Mažiau rodyčiau meilės jėgai, o daugiau meilės jėgą.

 

Skaitymo bei rašymo sunkumai: nekaltinkite vaiko

Vaikų gebėjimas prisiminti informaciją, taip pat išmokti skaityti, rašyti labai skiriasi. Vieni išmoksta anksti ir lengvai, tarsi savaime, artimiesiems nepastebint paties išmokimo proceso, kitiems tai sunkus išbandymas, reikalaujantis daug laiko, kantrybės ir pastangų. Sunkumai gali būti įvairūs: mokydamiesi rašyti vaikai ilgai nepajėgia įsiminti raidžių elementų ar raidžių, jas painioja, rašo lėtai, netaisyklingai, nepaiso linijų, mokydamiesi skaityti painioja vizualiai panašias raides, sunkiai jungia raides į skiemenis, nepajėgia jungti skiemenų į žodį, gana ilgai skaito paraidžiui. Vėliau ne tik skaitydami, bet ir rašydami sukeičia žodžiuose raides, skiemenis, juos praleidžia (prideda), kartais rašo raides, skaičius, žodžius "veidrodiškai", jiems sunku suprasti perskaitytus žodžius, suvokti sakinio, teksto prasmę. Vaikas skaito labai lėtai, ilgai dvejodamas prieš perskaitydamas skiemenį ar žodį, spėlioja, "pameta" skaitomo teksto vietą ar eilutę, dažniausiai skaitydamas vedžioja pirštu, greitai pavargsta, kyla nerimas, įtampa.

Negebėjimas išmokti gerai skaityti ir rašyti jokiu būdu negali būti tapatinamas su intelekto sutrikimu. Specifiniai skaitymo ir rašymo sutrikimai įvardijami dviem terminais: disleksija - skaitymo sutrikimas, disgrafija - rašymo sutrikimas.

Vaikai gali augti palankioje socialinėje kultūrinėje aplinkoje, tačiau mokomi įprastais mokymo būdais ir metodais, orientuojantis į bendrą klasės tempą ir užduotis, negali to išmokti, o pramokę daro labai daug klaidų, jų daromos klaidos yra stabilios, pasikartojančios, sunkiai šalinamos. Lietuvoje apie 10-15 proc. pradinukų turi įvairių rašymo sutrikimų ir, manoma, apie 2-4 proc. vaikų - skaitymo.

Disleksija bei disgrafija nėra laikini, praeinantys skaitymo ir rašymo sunkumai.Apie 10 proc. vaikų yra nepajėgūs tinkamai įsisavinti rašomosios kalbos įgūdžių, jiems reikalinga specialiųjų pedagogų pagalba.

Moksleiviai, kuriems pirmaisiais ir antraisiais mokymosi metais sunku rašyti, jau ikimokykliniame amžiuje pasižymi tam tikrais ypatumais. Galime pastebėti, kad kai kurie jų ilgiau negu bendraamžiai mokosi užsirišti batraiščius, užsisegti sagas, vėliau išmoksta važinėtis dviračiu bei bėgioti, dažnai virsta. Jie nevikrūs (pvz., blogai gaudo kamuolį), blogiau orientuojasi erdvėje, sunkiau nustato kryptį (kairė - dešinė, aukštyn - žemyn), blogiau piešia bei konstruoja pagal pavyzdį, nesidomi konstrukciniais žaidimais, sunkiau sukaupia ir išlaiko dėmesį . Todėl pastebėjus skaitymo bei rašymo sunkumų, tokiam vaikui į pagalbą turi ateiti logopedas ar spec. pedagogas.

Pirmose klasėse silpnai skaitantys ar rašantys vaikai dažniausiai dar nėra praradę mokymosi motyvacijos, yra smalsūs ir aktyvūs, jų savęs vertinimas paprastai yra teigiamas - nepripažįsta, kad jiems nesiseka, o nuolat nesėkmes patiriantys ir laiku negaunantys specialiosios pedagoginės pagalbos mokiniai netenka pasitikėjimo savo jėgomis, nesijaučia saugiai ne tik mokykloje, bet ir namie: išgyvena įtampą, nerimą, nepajėgia savarankiškai mokytis. Gali būti pažeidžiama jų savigarba, prarandama mokymosi motyvacija, gali atsirasti negatyvumas bei atsiribojimas nuo visko, kas susiję su mokykla. Pradinukai dažniausiai vengia mokyklos skųsdamiesi nuovargiu, pilvo, galvos skausmais. Vyresnėse klasėse bėgama iš pamokų, buvimas mokykloje tampa epizodiškas, dažnai stebimas nedrausmingas, konfliktiškas elgesys pamokų metu.

Nekaltinkime vaiko

Jei, nepaisant kasdieninių, intensyvių, ilgalaikių pratybų, vaiko skaitymo ir rašymo įgūdžiai yra labai menki, neieškokite nei kvailumo, nei tinginystės, nei piktavališkumo. Nesakykite vaikams, kad jie nevykėliai, tinginiai ar beviltiški. Nekaltinkite, vaikas tikrai nėra kaltas, kad jam, nepaisant įdėto triūso ir pastangų, nesiseka. Nelyginkite jo su puikiai skaitančiais ar be klaidų rašančiais bendraklasiais. Pamėginkite suvokti, kaip iš tikrųjų jaučiasi daug pastangų dedantis, bet minimalių rezultatų pasiekiantis vaikas - galbūt žlugęs, beviltiškas, "kitoks" nei kiti jo draugai? Nuoširdžiai jį palaikykite, pastebėkite net ir minimalią jo pažangą.

Susidūrę su problema tėvai pirmiausiai turėtų kreiptis į savo mokyklos logopedą, specialųjį pedagogą ar psichologą. Jie padės parinkti optimalius pagalbos metodus.

Nuolat mokymosi sunkumus patiriantis vaikas turėtų jausti supratimą, rūpinimąsi juo, besąlygišką meilę ir palaikymą: "Nors aš darau daug klaidų, mano tėvai myli mane, o mokytoja supranta ir palaiko."

Padėti vaikui - tai kantriai, mažais žingsneliais, vaiko tempu eiti į priekį. Kelkite tikslus, kuriuos vaikas pajėgus pasiekti.

Psichologų teigimu, kiekvienas vaikas, turintis disleksiją, yra kitoks, tačiau jų stipriosios pusės yra menas, sportas, muzika, teatras. Todėl svarbu jį įtraukti į tokią popamokinę veiklą, kuri atitiktų jo interesus, kurioje jis susilauktų sėkmės, jaustų pasitenkinimą bei atkurtų pažeistą savivertę.

Kodėl ir kada reikalinga logopedo konsultacija?

Tėvai nevisuomet pastebi vaiko kalbos sutrikimus.
Taisyklinga kalba suteikia daugiau galimybių pasiekti savo tikslus.
Netaisyklingai kalbantys žmonės jaučia nepasitikėjimą savimi, vengia bendrauti.
Laiku nepašalinti kalbėjimo ir kalbos sutrikimai įsitvirtina ir vėliau tai atlikti daug sudėtingiau ir užtrunka žymiai ilgiau.

 

Kada reikalinga logopedo konsultacija vaikui?

manote, kad Jūsų vaiko kalbos raida atsilieka nuo bendraamžių kalbos raidos
vaikas nenoriai kartoja žodžius ar sakinius, kuriuos girdi
1,2-1,5 metų vaikas netaria nė vieno žodžio
2 metų vaikas netaria trumpų frazių
1-1,5 metų vaikas nereaguoja į žodinius prašymus
1-2 metų vaikas visiškai ar iš dalies nesupranta į jį nukreiptos kalbos
vaikas kalba „sava“, aplinkiniams nesuprantama kalba
4-5 metų vaikas netaisyklingai taria garsus
vaiko siauras žodynas ir jam sunku rišliai kalbėti, pasakoti
vaikas nuolat kalba labai greitai, savo mintis reiškia paskubomis
vaikas kalbėdamas kartoja skiemenis, garsus, t.y. sutrikęs vaiko kalbėjimo sklandumas
vaikas turi kalbos sutrikimą ir auga dvikalbėje ar daugiakalbėje aplinkoje.

3-5 metų vaikams bet kuriuo atveju rekomenduojama logopedo konsultacija. Šiame amžiaus tarpsnyje daug vaikų garsus taria netaisyklingai. Ar tai normalu (fiziologinis šveplavimas), ar sutrikimas, nustatys logopedas.

 

Kada reikalinga logopedo konsultacija moksleiviui?

Vaikas jau ruošiasi eiti į mokyklą, bet:
vis dar netaisyklingai taria garsus arba juos painioja kalbėdamas
Jūs manote, kad jo kalba ir kalbėjimas nėra pakankamos plėtros
Jūs manote, kad jis dar nepasirengęs, nes sunkiai sukaupia dėmesį, nesidomi raidėmis, skaičiais

vaikas jau moksleivis, bet sunkiai sekasi rašyti ir/ar skaityti.