Nesielvartaukite, kad negalite duoti savo vaikams visų

geriausių pasaulio dalykų. Atiduokite visa,

ką geriausia turite savyje.

Gražios mintys apie vaikus

 

Buvimas su vaikais gydo sielas.
(F. Dostojevskis)

Vaikams privalome duoti du dalykus - šaknis ir sparnus.
(Autorius nežinomas)


Vaikas, kuris teikia laimės savo tėvui ir savo motinai, yra geriausia, ką mūsų akys gali regėti.
(S. Lagerlef)

Apie energetinių gėrimų vartojimą

 

 

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, skelbia apie draudimą vartoti energinius gėrimus bei jų turėti ar kitaip perduoti mokykloje ir jos teritorijoje.

 

Informuojame mokinius ir jų tėvus, jog šis draudimas įsigalioja ir mūsų mokykloje.

 

 

 

Sveikatos priežiūros specialistė

 

Ieva Mickevičiūtė

Mokinių lankomumo priežiūros aprašas

                                                                                                      PATVIRTINTA

 

                                                                                                    Tauragės ,,Aušros“ pagrindinės                                                                                                      mokyklos direktoriaus

 

                                                                                                       2016 m. vasario 15d.

 

                                                                                                       įsakymu Nr. 1-16

 

 

 

 

 

TAURAGĖS ,,AUŠROS“ PAGRINDINĖ MOKYKLA

 

 

 

MOKINIŲ LANKOMUMO PRIEŽIŪROS APRAŠAS

 

 

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

 

 

1. Tauragės ,,Aušros“pagrindinės mokyklos mokinių pamokų lankomumo priežiūros sistemą (toliau Aprašą) reglamentuoja Lietuvos Respublikos Švietimo Įstatymas, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Tauragės ,,Aušros“ pagrindinės mokyklos nuostatai.

 

2 Aprašas nustato mokinių pamokų lankomumo Tauragės ,,Aušros“ pagrindinėje mokykloje kontrolę ir prevencines poveikio priemones mokyklos lankymui užtikrinti. Klasių auklėtojai, dalykų mokytojai, socialinis pedagogas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymu, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, mokyklos nuostatais, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, mokinių priėmimo į mokyklą sutartimi, mokytojo ir mokytojo, vykdančio klasės auklėtojo funkcijas, pareigybės aprašu, direktoriaus įsakymais ir šiuo Aprašu.

 

 

 

II. PRALEISTŲ PAMOKŲ PATEISINIMO KRITERIJAI

 

 

 

            3. Praleistos pamokos laikomos pateisintomis:

 

3.1. dėl mokinio ligos ar vizito pas gydytoją

 

3.2. dėl tikslinių iškvietimų (į policijos komisariatą, VTAS ir kt.);

 

3.3. dėl kitų svarbių priežasčių (mokinio atstovavimo mokyklai (rajonui ar šaliai) tarptautiniuose, respublikiniuose, regioniniuose, rajono, miesto ar mokyklos organizuojamuose konkursuose, olimpiadose, konferencijose, sporto varžybose ir pan.); galioja švietimo įstaigų, visuomeninių organizacijų dokumentai, mokyklos mokytojų, siuntusių mokinį į konkursus, olimpiadas, varžybas ir kitus ugdymo renginius, pažymos ar sąrašai, patvirtinti vieno iš mokyklos vadovo;

 

3.4. dėl svarbių šeimos aplinkybių (dėl šeimos švenčių, artimųjų ligos, mirties ir pan.);

 

3.5. dėl nepalankių oro sąlygų: audros, liūties, uragano; autobuso, vežančio mokinius į mokyklą, neatvykimo ar vėlavimo.

 

3.6. kai mokiniui sunegalavus tėvai (globėjai, rūpintojai) pateisina ne daugiau kaip 3 dienas;

 

3.7. Mokinio, sunegalavusio pamokų metu ir turinčio visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, socialinio pedagogo, administracijos atstovo leidimą dėl blogos savijautos toliau nedalyvauti pamokose, praleistas pamokas pateisina tėvai (jei nebuvo kreiptasi į gydymo įstaigą). Tėvai, apie blogą vaiko savijautą, informuojami telefonu . Mokinys išleidžiamas gavus tėvų sutikimą.

 

4. Praleistos pamokos laikomos nepateisintomis, kai mokinys nepateikė pateisinančių dokumentų.

 

 

 

III. VĖLAVIMŲ Į PAMOKAS PREVENCIJA

 

 

 

            5. Vėluoti į pamokas draudžiama. Vėluojantį mokinį užregistruoja mokyklos apsaugos darbuotojas.

 

6. Pakartotinai pavėlavus į pirmą pamoką socialinis pedagogas bendrauja su mokiniu, informuoja mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus).

 

7. Mokiniui pavėlavus, dalyko mokytojas elektroniniame dienyne pažymi „p“ ir parašo pastabą, nurodydamas vėlavimo priežastį (rašo tą priežastį, kurią nurodė mokinys).

 

 

 

 

 

 

 

IV. LANKOMUMO REGISTRACIJA IR APSKAITA

 

 

 

8. Mokinių lankomumo apskaitą pamokoje atlieka dalyko mokytojas. Dalyko mokytojas elektroniniame dienyne raide „n“ pažymi, jei mokinys nedalyvavo pamokoje.

 

9. Pateisinančių praleistas pamokas dokumentų pateikimas ir rinkimas:

 

9.1. praleistas pamokas mokinys privalo pateisinti per 2 dienas po praleidimo;

 

9.2. už dokumentų, pateisinančių praleistas pamokas, pateikimą klasės auklėtojui ar dalyko mokytojui atsakingas pamokas praleidęs mokinys ir jo tėvai;

 

9.3. praleistas pamokas  pateisinančius dokumentus (taip pat elektroninio pašto, elektroninio dienyno žinutes/pranešimus) sistemina ir saugo klasės auklėtojas iki mokslo metų pabaigos .

 

9.4. tėvams per mėnesį pateisinant daugiau negu 5 dienas, nelankytų pamokų priežastis analizuoja socialinis pedagogas ir klasės auklėtojas bendradarbiaujant su šeima.

 

10. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai):

 

10.1. iš anksto arba pirmą vaiko neatvykimo į mokyklą dieną apie neatvykimo priežastis susitartu būdu (telefonu, elektroniniu laišku) informuoja klasės auklėtoją;

 

10.2. laiku parašo vaiko praleistų pamokų pateisinimus, aiškiai nurodydami datą ir priežastį;

 

10.3. pasikeitus gyvenamajai vietai, kontaktiniams telefono numeriams, elektroninio pašto adresui, operatyviai informuoja klasės auklėtoją;

 

10.4. kasdien susipažįsta su duomenimis elektroniniame dienyne (praleistų pamokų skaičiumi, pagyrimais ir pastabomis, ugdymo(-si) rezultatais ir kt. informacija);

 

 

 

V. PAMOKŲ NELANKYMO PREVENCIJA

 

 

 

11. Klasės auklėtojas:

 

11.1. mokiniui neatvykus į mokyklą (tuo atveju, kai tėvai (globėjai, rūpintojai) nepraneša), tą pačią dieną išsiaiškina neatvykimo priežastis, reikalui esant, informuoja mokyklos administraciją;

 

11.2. kuo skubiau (bet ne rečiau, kaip 2 kartus per savaitę) elektroniniame dienyne pateisina mokinių praleistas pamokas;

 

11.3. individualiai dirba su pamokų nelankančiais, vėluojančiais mokiniais:

 

11.3.1. su mokiniu, praleidusiu ir nepateisinusiu iki 6 pamokų (įskaitytinai) ar pavėlavusiu į pamokas individualiai susitaria dėl tolesnių veiksmų: bandomojo  laikotarpio, pokalbio su tėvais ir pan.;

 

11.3.2. organizuoja pokalbius su vėluojančio į pamokas, pamokų nelankančio, vengiančio lankyti mokyklą ar mokyklos nelankančio mokinio tėvais;

 

11.4. apie mokinį, kuris pakartotinai praleido iki 6 pamokų be pateisinamos priežasties, klasės auklėtojas informuoja socialinį pedagogą. Atsižvelgiant į klasės auklėtojo jau taikytas priemones, planuojami klasės auklėtojo ir socialinio pedagogo tolesni bendri veiksmai.

 

12. Socialinis pedagogas:

 

12.1 individualiai dirba su mokyklos nelankančiais mokiniais ir jų šeimomis, analizuoja pamokų praleidimo priežastis, kartu su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais) ir klasės auklėtoju,  kitais mokyklos specialistais ieško sprendimo būdų;

 

12.2. mokinys, per mėnesį praleidęs 18 ir daugiau nepateisintų pamokų, kviečiamas į Vaiko gerovės komisijos posėdį, kuriame su mokiniu dalyvauja tėvai (globėjai, rūpintojai) ir klasės auklėtojas;

 

13. Vaiko gerovės komisija:

 

13.1. renkasi į neeilinius posėdžius dėl pamokų nelankančių, mokyklą vengiančių ar mokyklos nelankančių mokinių svarstymo;

 

13.2. sudaro pamokų nelankančių, mokyklą vengiančių lankyti ir mokyklos nelankančių mokinių sąrašus. Su šiais mokiniais ir jų šeimomis dirba iki bus užtikrintas pamokų lankomumas;

 

13.3. inicijuoja vizitus į mokinio namus. Juose dalyvauja ir klasės auklėtojas;

 

13.4. teikia rekomendacijas mokyklos direktoriui dėl nuobaudų  sistemoje numatytų priemonių taikymo;

 

13.5. bendradarbiauja su Tauragės rajono savivaldybės Vaiko gerovės komisija, Vaiko teisių apsaugos skyriumi, atskirais atvejais policijos nepilnamečių reikalų pareigūnais.

 

 

 

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

 

 

14. Klasių auklėtojai mokinius pasirašytinai supažindinami su šiuo tvarkos aprašu kiekvienų mokslo metų rugsėjo mėnesio pirmąją savaitę.

 

15. Tėvai su šiuo aprašu supažindinami elektroniniu paštu ar žinute per elektroninį dienyną su nuoroda į mokyklos internetinę svetainę. Tvarkos aprašo nuostatos primenamos tėvų susirinkimų metu.

 

16. Aprašas gali būti keičiamas mokyklos direktoriaus įsakymu, atsižvelgiant į mokyklos savivaldos institucijų pasiūlymus

 

_____________________________________________________________________

 

 

 

PRITARTA:

 

Mokytojų tarybos posėdyje 2015-12-10 protokolas Nr. 6-12

 

Mokyklos tarybos posėdyje 2016-02-03 protokolas Nr. 5-1

 

Kaip padėti vaikui namuose išmokti taisyklingai tarti garsus?

Garsų tarimo mokymasis vyksta tam tikru nuoseklumu. Tėvai dažnai stengiasi vaikui padėti, prašydami pakartoti tam tikru garsu prasidedančius žodžius. Pavyzdžiui, jei vaikas netaria garso r, daugelis suaugusiųjų prašo pakartoti šiuo garsu prasidedančius žodžius (pavyzdžiui, ratas, rožė, rytas ir t. t.). Žodžių kartojimas – svarbus mokymosi etapas, tačiau ne pirmasis.

Izoliuoto garso tarimas

Būtų lengviau pasiekti norimus rezultatus, jei iš pradžių aptartumėte su vaiku (geriausia prieš veidrodį) lūpų ir liežuvio padėtį tariant mokomą garsą. Pavyzdžiui, „Pažiūrėkime, ką daro mūsų lūpos ir liežuvis, kai tariame garsą š. Matai, lūpos „piktos“, aš jas „suraukiu“ ir atkišu į priekį. Liežuvis slepiasi burnoje, už viršutinių dantų. Pamėginkime kartu ištarti š–š–š. Dabar priglauskime delniuką prie burnos. Jauti, kokia šilta oro srovė eina, kai tariame šššš.“

Garso tarimas skiemenyse

Jei vaikui pavyko ištarti šį garsą (1 etapas), galite pereiti prie skiemenų mokymosi (2 etapas). Sugalvokite žaidimų, kuriuose galėtumėte tarti įvairius skiemenis su šiuo garsu, nes beprasmis kartojimas vaikui greitai nusibos. Galima žaisti su dėlione, kiekvienai detalei suteikiant vis kitokį vardą: ša, šo, šu, šė, ši, aš, oš, statyti kaladėlių ar lego bokštus tariant po vieną skiemenį ir t. t.

Garso tarimas žodžiuose

Kai vaikas visiškai taisyklingai pakartoja įvairius skiemenis, galima pereiti prie žodžių mokymosi (3 etapas). Tardami žodžius pabrėžkite mokomą garsą (šššala, šššoka, šššukuoja).

 

Garso įtvirtinimas rišlioje kalboje

Sėkmingai įveikę žodžių mokymąsi, mėginkite sugalvoti sakinių (4 etapas), pasakojimų, eilėraščių su šiuo garsu ir tik tada kontroliuokite garso tarimą vaiko kalboje (5 etapas). Visiems nemalonu, kai juos pertraukia, stabdo ar liepia pakartoti žodžius, todėl kartu su vaiku sugalvokite, kaip jam priminsite naujo garso tarimą. Kai kuriems vaikams padeda prisegti ženkliukai su nupiešta raide š, kitiems lengviau išmokti, kai mama ar tėtis taisyklingai pakartoja jų ištartus žodžius. Vaikai labai išradingi ir gali pasiūlyti jiems priimtiniausią sprendimą.

Būkite kantrūs ir nuoseklūs

Išmokti tarti naują garsą – nelengva užduotis, todėl nenusiminkite, jei jums nepasisekė taip greitai, kaip jūs norėjote. Būkite kantrūs ir nuoseklūs. Kartais, ypač jei vaiko kalbos raida vėluoja, gali prireikti specialių artikuliacinės mankštos pratimų, kuriuos, atsižvelgdami į vaiko amžių ir sutrikimo pobūdį, gali pasiūlyti logopedai.

Atmintinė tėveliams

  • Mokykite vaiką patį apsirengti
  • Pratinkite vaiką užbaigti pradėtą darbą, bei kruopščiai jį atlikti 
  • Skatinkite susitvarkyti savo darbo vietą 
  • Pratinkite vaiką, kad išklausytų kalbantį žmogų 
  • Tegu mokosi netrukdyti dirbti savo sesutei, broliukui, tėveliams 
  • Mokykite vaiką orientuotis erdvėje (kairė, dešinė, kairės pusės viršus ar apačia ir pan.) 
  • Kelionių, išvykų metu pastebėkite įvairius užrašus, tarkite raides, skiemenis, žodžius 
  • Skaičiuokite 
  • Lyginkite ko daugiau, ko mažiau 
  • Pratinkite skirti kairę ir dešinę puses 
  • Prašykite atsakinėti pilnais sakiniais 
  • Mokykite naudotis žirklėmis, mokykite dirbti su popieriumi. Parodykite, kad norimą figūrą galima iškirpti ir lapo krašte, ne tik viduryje
  • Skatinkite vaikus kurti pasakojimus, juos iliustruoti piešiniais. Mokykite deklamuoti eilėraščius išraiškingai, aiškiai ir neskubant. Klausinėkite vaikų "kodėl?", jie tegu atsako "todėl..."
  • Įpratinkite vaiką saugiau elgtis gatvėje, parodykite saugiausią kelią į mokyklą

Pamąstymai tėvams...

 

      Mes, tėvai, nuolat skubam, lekiam...

      Svajojam apie laikus, kai mūsų vaikai užaugs...

      O gal mes per tą skubėjimą ką nors prarandam?

      Linkiu, kad ateityje nereikėtų svajoti:

 

„JEIGU AŠ GALĖČIAU IŠ NAUJO AUGINTI SAVO VAIKĄ..."

 

Pirmiau aš "pastatyčiau" jo savigarbą, o namą vėliau.

              Pirštus daugiau naudočiau piešimui, o ne rodymui kas ne taip.

Sakyčiau mažiau pastabų, daugiau paaiškinčiau.

Žiūrėčiau ne į laikrodį, o į akis.

Dažniau apsikabinčiau ir skraidinčiau aitvarus.

Nevaidinčiau rimto, o rimčiau žaisčiau.

Daugiau po pievas lakstyčiau ir į žvaigždes žiūrėčiau.

Vaiką dažniau ant rankų paimčiau ir mažiau tampyčiau.

Šalia namų augantį ąžuolą dažniau pastebėčiau.

Rečiau būčiau nepalenkiamas ir daug dažniau pritarčiau.

Mažiau rodyčiau meilės jėgai, o daugiau meilės jėgą.

 

Skaitymo bei rašymo sunkumai: nekaltinkite vaiko

Vaikų gebėjimas prisiminti informaciją, taip pat išmokti skaityti, rašyti labai skiriasi. Vieni išmoksta anksti ir lengvai, tarsi savaime, artimiesiems nepastebint paties išmokimo proceso, kitiems tai sunkus išbandymas, reikalaujantis daug laiko, kantrybės ir pastangų. Sunkumai gali būti įvairūs: mokydamiesi rašyti vaikai ilgai nepajėgia įsiminti raidžių elementų ar raidžių, jas painioja, rašo lėtai, netaisyklingai, nepaiso linijų, mokydamiesi skaityti painioja vizualiai panašias raides, sunkiai jungia raides į skiemenis, nepajėgia jungti skiemenų į žodį, gana ilgai skaito paraidžiui. Vėliau ne tik skaitydami, bet ir rašydami sukeičia žodžiuose raides, skiemenis, juos praleidžia (prideda), kartais rašo raides, skaičius, žodžius "veidrodiškai", jiems sunku suprasti perskaitytus žodžius, suvokti sakinio, teksto prasmę. Vaikas skaito labai lėtai, ilgai dvejodamas prieš perskaitydamas skiemenį ar žodį, spėlioja, "pameta" skaitomo teksto vietą ar eilutę, dažniausiai skaitydamas vedžioja pirštu, greitai pavargsta, kyla nerimas, įtampa.

Negebėjimas išmokti gerai skaityti ir rašyti jokiu būdu negali būti tapatinamas su intelekto sutrikimu. Specifiniai skaitymo ir rašymo sutrikimai įvardijami dviem terminais: disleksija - skaitymo sutrikimas, disgrafija - rašymo sutrikimas.

Vaikai gali augti palankioje socialinėje kultūrinėje aplinkoje, tačiau mokomi įprastais mokymo būdais ir metodais, orientuojantis į bendrą klasės tempą ir užduotis, negali to išmokti, o pramokę daro labai daug klaidų, jų daromos klaidos yra stabilios, pasikartojančios, sunkiai šalinamos. Lietuvoje apie 10-15 proc. pradinukų turi įvairių rašymo sutrikimų ir, manoma, apie 2-4 proc. vaikų - skaitymo.

Disleksija bei disgrafija nėra laikini, praeinantys skaitymo ir rašymo sunkumai.Apie 10 proc. vaikų yra nepajėgūs tinkamai įsisavinti rašomosios kalbos įgūdžių, jiems reikalinga specialiųjų pedagogų pagalba.

Moksleiviai, kuriems pirmaisiais ir antraisiais mokymosi metais sunku rašyti, jau ikimokykliniame amžiuje pasižymi tam tikrais ypatumais. Galime pastebėti, kad kai kurie jų ilgiau negu bendraamžiai mokosi užsirišti batraiščius, užsisegti sagas, vėliau išmoksta važinėtis dviračiu bei bėgioti, dažnai virsta. Jie nevikrūs (pvz., blogai gaudo kamuolį), blogiau orientuojasi erdvėje, sunkiau nustato kryptį (kairė - dešinė, aukštyn - žemyn), blogiau piešia bei konstruoja pagal pavyzdį, nesidomi konstrukciniais žaidimais, sunkiau sukaupia ir išlaiko dėmesį . Todėl pastebėjus skaitymo bei rašymo sunkumų, tokiam vaikui į pagalbą turi ateiti logopedas ar spec. pedagogas.

Pirmose klasėse silpnai skaitantys ar rašantys vaikai dažniausiai dar nėra praradę mokymosi motyvacijos, yra smalsūs ir aktyvūs, jų savęs vertinimas paprastai yra teigiamas - nepripažįsta, kad jiems nesiseka, o nuolat nesėkmes patiriantys ir laiku negaunantys specialiosios pedagoginės pagalbos mokiniai netenka pasitikėjimo savo jėgomis, nesijaučia saugiai ne tik mokykloje, bet ir namie: išgyvena įtampą, nerimą, nepajėgia savarankiškai mokytis. Gali būti pažeidžiama jų savigarba, prarandama mokymosi motyvacija, gali atsirasti negatyvumas bei atsiribojimas nuo visko, kas susiję su mokykla. Pradinukai dažniausiai vengia mokyklos skųsdamiesi nuovargiu, pilvo, galvos skausmais. Vyresnėse klasėse bėgama iš pamokų, buvimas mokykloje tampa epizodiškas, dažnai stebimas nedrausmingas, konfliktiškas elgesys pamokų metu.

Nekaltinkime vaiko

Jei, nepaisant kasdieninių, intensyvių, ilgalaikių pratybų, vaiko skaitymo ir rašymo įgūdžiai yra labai menki, neieškokite nei kvailumo, nei tinginystės, nei piktavališkumo. Nesakykite vaikams, kad jie nevykėliai, tinginiai ar beviltiški. Nekaltinkite, vaikas tikrai nėra kaltas, kad jam, nepaisant įdėto triūso ir pastangų, nesiseka. Nelyginkite jo su puikiai skaitančiais ar be klaidų rašančiais bendraklasiais. Pamėginkite suvokti, kaip iš tikrųjų jaučiasi daug pastangų dedantis, bet minimalių rezultatų pasiekiantis vaikas - galbūt žlugęs, beviltiškas, "kitoks" nei kiti jo draugai? Nuoširdžiai jį palaikykite, pastebėkite net ir minimalią jo pažangą.

Susidūrę su problema tėvai pirmiausiai turėtų kreiptis į savo mokyklos logopedą, specialųjį pedagogą ar psichologą. Jie padės parinkti optimalius pagalbos metodus.

Nuolat mokymosi sunkumus patiriantis vaikas turėtų jausti supratimą, rūpinimąsi juo, besąlygišką meilę ir palaikymą: "Nors aš darau daug klaidų, mano tėvai myli mane, o mokytoja supranta ir palaiko."

Padėti vaikui - tai kantriai, mažais žingsneliais, vaiko tempu eiti į priekį. Kelkite tikslus, kuriuos vaikas pajėgus pasiekti.

Psichologų teigimu, kiekvienas vaikas, turintis disleksiją, yra kitoks, tačiau jų stipriosios pusės yra menas, sportas, muzika, teatras. Todėl svarbu jį įtraukti į tokią popamokinę veiklą, kuri atitiktų jo interesus, kurioje jis susilauktų sėkmės, jaustų pasitenkinimą bei atkurtų pažeistą savivertę.

Kodėl ir kada reikalinga logopedo konsultacija?

Tėvai nevisuomet pastebi vaiko kalbos sutrikimus.
Taisyklinga kalba suteikia daugiau galimybių pasiekti savo tikslus.
Netaisyklingai kalbantys žmonės jaučia nepasitikėjimą savimi, vengia bendrauti.
Laiku nepašalinti kalbėjimo ir kalbos sutrikimai įsitvirtina ir vėliau tai atlikti daug sudėtingiau ir užtrunka žymiai ilgiau.

 

Kada reikalinga logopedo konsultacija vaikui?

manote, kad Jūsų vaiko kalbos raida atsilieka nuo bendraamžių kalbos raidos
vaikas nenoriai kartoja žodžius ar sakinius, kuriuos girdi
1,2-1,5 metų vaikas netaria nė vieno žodžio
2 metų vaikas netaria trumpų frazių
1-1,5 metų vaikas nereaguoja į žodinius prašymus
1-2 metų vaikas visiškai ar iš dalies nesupranta į jį nukreiptos kalbos
vaikas kalba „sava“, aplinkiniams nesuprantama kalba
4-5 metų vaikas netaisyklingai taria garsus
vaiko siauras žodynas ir jam sunku rišliai kalbėti, pasakoti
vaikas nuolat kalba labai greitai, savo mintis reiškia paskubomis
vaikas kalbėdamas kartoja skiemenis, garsus, t.y. sutrikęs vaiko kalbėjimo sklandumas
vaikas turi kalbos sutrikimą ir auga dvikalbėje ar daugiakalbėje aplinkoje.

3-5 metų vaikams bet kuriuo atveju rekomenduojama logopedo konsultacija. Šiame amžiaus tarpsnyje daug vaikų garsus taria netaisyklingai. Ar tai normalu (fiziologinis šveplavimas), ar sutrikimas, nustatys logopedas.

 

Kada reikalinga logopedo konsultacija moksleiviui?

Vaikas jau ruošiasi eiti į mokyklą, bet:
vis dar netaisyklingai taria garsus arba juos painioja kalbėdamas
Jūs manote, kad jo kalba ir kalbėjimas nėra pakankamos plėtros
Jūs manote, kad jis dar nepasirengęs, nes sunkiai sukaupia dėmesį, nesidomi raidėmis, skaičiais

vaikas jau moksleivis, bet sunkiai sekasi rašyti ir/ar skaityti.       

Labas, mano mokykla! (adaptacijos problemos)

Labas, mano mokykla! (adaptacijos problemos)

 

 

 

ABEJONĖS. Kai vaikas pradeda eiti į mokyklą, o ypač pirmą klasę, tėvelius kankina abejonės: ar pritaps sūnus arba duktė naujame kolektyve, ar nekonfliktuos, ar nebijos mokytojos, ar niekas jų neskriaus? Kaip padėti atžalai sėkmingai adaptuotis? Prisitaikymas prie svetimos aplinkos, susipažinimas su naujais žmonėmis, kitokiomis taisyklėmis veikia tiek mažiausiuosius, tiek vyresnius. Natūralu, kad taikydamasis prie naujos aplinkos mokinukas tampa irzlesnis, dirglesnis. Paprastai prisitaikymo laikotarpis trunka keletą mėnesių. Tuo metu vaikas ieško naujų draugų, stengiasi pritapti, neišsiskirti, nuolat save kontroliuoja. Grįžus namo įtampa atslūgsta, prasiveržia visą dieną kauptos emocijos.

ADAPTACIJĄ sunkiausiai išgyvena uždari, drovūs vaikai. Pasitikintys savimi ir teigiamai save vertinantys vaikai daug lengviau išgyvena neigiamas emocijas, jaučiasi saugesni.
Ateidamas iš namų, saugios aplinkos, kiekvienas vaikas atsineša ir įvairią bendravimo patirtį, santykių šeimoje modelį.
Pradedančių lankyti mokyklą vaikų patirtis būna skirtinga: lankiusieji ikimokyklinę ugdymo įstaigą turi daugiau bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių, o ugdyti tik namuose vaikai dažniausiai būna arba labiau išprusę, arba pedagogiškai apleisti.

NERIMAS. Kiekvienas pirmokėlis nerimauja, juk mokykloje nebus jo mylimų žmonių: mamos, tėčio, sesės ar brolio. Vaiko nerimą išduoda tokie požymiai: atsisako eiti miegoti be mamos ar tėčio, nuolat sapnuoja košmarus, skundžiasi galvos ar pilvo skausmais, dusuliu, pykinimu. Taip pat dažniau pyksta, ašaroja, skundžiasi. Šie sunkumai dažnai gali būti susiję su tuo, jog pirmokas turi priprasti prie mokyklos struktūruoto rėžimo.

PATARIMAS. Pasistenkite neparodyti, kad jūs taip pat labai jaudinatės dėl vaiko. Ramiai pasikalbėkite ir išsiaiškinkite, ko jis nerimauja. Skatinkite tikėti, kad su sunkumais susidoros. Džiaukitės jo laimėjimais, nuolat girkite ir drąsinkite mažylį.
KLAIDA. Gana dažna tėvelių klaida, kad, norėdami kuo labiau padėti vaikui, jie sukrauna kuprinę. Tuomet ne tik vaikas nesijaučia savarankiškas, bet ir atėjęs į mokyklą, nežino, kokie daiktai kur yra ir ar iš viso juos turi. Jeigu tėvai bijo, kad vaikas į mokyklą susidės ne visas priemones, galima būtų reikiamus daiktus sudėti ant stalo ir paprašyti, kad mažylis kuprinę susikrautų pats. Yra tėvų, kurie kiekvieną dieną stengiasi patikrinti vaiko kuprinę, ieškodami „nederamų“ mokyklai daiktų. Čia tikrai neverta persistengti, nes pirmą pusmetį pirmokėliai mokykloje tarsi žaidžia, todėl į pamokas turi atsinešti mėgstamą žaisliuką ar nuotraukų, kitų daiktų. Neradęs kuprinėje „nemokyklinių „daiktų vaikas gali labai nusiminti, kad draugai nepamatys jo mylimiausio meškino ar gražiausios Barbės.
NEPRIEKAIŠTAUKITE, jei vaikas iš pradžių nesugeba paklusti drausmei ir ramiai išsėdėti ilgesnį laiką. Pirmokas namų darbų užduotis turėtų atlikinėti ne ilgiau nei 1 valandą. Jeigu pastebėjote, kad vaikas ruošdamas namų darbus pradėjo muistytis, žaisti, žiūrėti pro langą – padarykite 15 – 20 minučių pertraukėlę. Pajudėkite su juo kartu. Besidžiaugdami pirmaisiais vaiko laimėjimais, nenuteikite, kad jis gabesnis už kitus. Kai laimėjimai nebesikartoja, vaikas nusivilia mokykla ir mokytojas tampa negeras, ir tėvai nebegiria mokinuko.

Vaikams labai svarbus papildomas ugdymas. Skatinkime dalyvauti įvairiuose būreliuose, mokyklos gyvenime po pamokų.
Tegul mūsų vaikai auga linksmi, kūrybingi ir laimingi.