Mieli mokinukai,

 

      Aš esu dvidešimt ketvirtasis nykštukas, Kalėdų Senelio pagalbininkas. Tai paskutinis mūsų laiškutis jums. Netrukus visi pradėsime švęsti kūdikėlio Jėzaus gimimo šventę. Bet Kalėdų išvakarėse mūsų visų laukia Kūčių vakarienė - susikaupimo ir ramybės vakaras. Prieš Kūčių vakarienę, visiems susėdus prie puošnaus stalo, ant kurio turėtų degti keturios žvakės, galėsite perskaityti istoriją, kuri įkvėps jus geriems darbams.

     Keturios žvakės ramiai degė ir pamažu tirpo. Buvo taip tylu, kad girdėjosi, kaip jos kalbasi. Pirmoji sakė:
     - Aš esu RAMYBĖ. Deja žmonės nemoka manęs išsaugoti. Manau man nelieka nieko kito tik užgesti. Ir šios žvakės liepsna užgeso.
      Antroji sakė:
     - Aš esu TIKĖJIMAS. Deja, esu niekam nereikalinga. Žmonės nenori nieko apie mane žinoti, todėl nėra prasmės man toliau degti.
      Vos tai ištarė, padvelkė lengvas vėjelis ir užpūtė žvakę. Labai nuliūdusi trečioji žvakė kalbėjo:
     - Aš esu MEILĖ. Nebeturiu daugiau jėgų degti. Žmonės manęs nevertina ir nesupranta.
      Ilgai nelaukus ir ši žvakė užgeso. Staiga į kambarį įėjo vaikas ir pamatė tris užgesusias žvakes. Išsigandęs sušuko:
     - Ką darote! Jūs turite degti. Aš bijau tamsos.
      Tai ištaręs berniukas pravirko. Susijaudinusi ketvirtoji žvakė tarė:
     - Nebijok ir neverk. Kol aš degu, visuomet galime uždegti ir kitas žvakes. Aš esu VILTIS.
      Spindinčiomis ir ašarų pilnomis akimis vaikas paėmė VILTIES žvakę ir uždegė kitas.
      Mūsų širdyse tegul niekad neužgęsta VILTIS, MEILĖ, TIKĖJIMAS, RAMYBĖ.

     Gerų Kalėdų tau ir tavo šeimai. Iki kitų metų!

Myliu Jus,

 Dvidešimt ketvirtasis nykštukas

Mieli mokinukai,

     Aš esu dvidešimt trečiasis  nykštukas, Kalėdų Senelio pagalbininkas. Kalėdos jau visai čia pat –taip arti, jog iš jaudulio nebegaliu naktį užmigti. Nykštukai ir Kalėdų Senelis paskutinį kartą šiemet susėdome prie didelio stalo aptarti svarbių reikalų. Pokalbis buvo labai rimtas ir atsakingas: kruopščiai patikrinome dovanų sąrašą, kelionės maršrutą...

     Atrodo, kad Kalėdų miestelis virte verda –visi kažkur skuba, zuja, bruzda, klega. Visas Šiaurės ašigalis žiba ir kvepia Kalėdomis, nes saldumynų nykštukas jau pradėjo ruošti vaišes –apsijuosęs švariausią savo prijuostėlę jis kepa skaniausius sausainius, maišo nuostabiausio pyrago tešlą ir verda kisielių. Kalėdų Senelis jau nekantrauja leistis į pačią svarbiausią metų kelionę lankyti vaikučių! Kaip gerai, kad laukti liko visai nedaug.  

Myliu Jus,

                                                                                                      Dvidešimt trečiasis nykštukas

Mieli mokinukai,

 

     Aš esu dvidešimt antrasis nykštukas, Kalėdų Senelio pagalbininkas. Paklausykite:

Vieno miško vidury

Tarp baltų, aukštų pusnių

Stovi eglė nuostabi,

Pasipuošus sidabru.

O kai šalta ir žvarbu

Tarp gilių žiemos pusnių,

 Čia susirenka žvėreliai,

Laukia jie gerų vaikų.

Kas juos šaukia?

                                                                      Ko jie laukia?

                                                                      Tikis gauti nuostabių

                                                                      Išsvajotų dovanų.

     Pasakykite, vaikai, kokių dovanų laukia žvėreliai? Nepamirškite ir jūs žvėrelių, aplankykite juos.

Myliu Jus,

Dvidešimt antrasis nykštukas

Mieli mokinukai,

 

      Aš esu dvidešimt pirmasis nykštukas, Kalėdų Senelio pagalbininkas. Vieną šaltą, tačiau saulėtą žiemos dieną, į šermukšnį, augantį prie namelio, atskrido daug margaplunksnių paukštelių. Nutūpė ant snieguotų šakų ir ėmė lesti raudonas šermukšnių uogas. Paukšteliams buvo labai linksma. Jie džiaugėsi, kad rudenį nenuskynėme šermukšnio uogų. Mes žinojom, kad žiemą į svečius atskris paukšteliai. Tad kuo gi daugiau juos pavaišinsim, jei ne uogomis?! Tiesa,  nepamiršome sukalti lesyklėlės. Į ją kiekvieną rytą priberiame trupinių, kuriais visą dieną vaišinasi paukšteliai. Sparnuočiai žino, kaip atsidėkoti: pavasarį jie džiugins mus pačiomis gražiausiomis giesmelėmis. Nepamirškite ir jūs ,vaikučiai, padėti paukšteliams ištverti žiemą.

Ant apšalusio šermukšnio
susirinko pusryčiaut
daug paukštelių   margaplunksnių.

Jie negali atsidžiaugt

rausvų uogų karoliukais,    balto sniego deimančiukais
ir saulutės šypsena.
Na ir kas, kad ji šalta
                                                                              per padangę nuriedėjo,
                                                                              genama šiaurinio vėjo.
                                                                              Svarbu - uogų paragauti
                                                                              ir pavasario sulaukti.

 

Myliu Jus,

Dvidešimt pirmasis nykštukas

 

Mieli mokinukai,

 

          Aš esu dvidešimtasis nykštukas, Kalėdų Senelio pagalbininkas. Mes kartu su broliukais nykštukais dažnai pasvajojame apie vasarą. Ar žinai, ką Kalėdų senelis veikia vasarą? Taigi, ruošia vaikams dovanėles. Bet… vieną kartą jis nusprendė sužinoti, o ką vasarą veikia vaikai… Taigi, negali žinoti, kada Kalėdų senelis užsuks į svečius, todėl žaisliukus tvarkyti būtina visada. Pažiūrėkite, vaikai, filmuką „Senelis Šaltis ir vasara”. Gero žiūrėjimo.

 

Myliu Jus,

Dvidešimtasis nykštukas

Mieli mokinukai,

 

                    Aš esu devynioliktasis nykštukas, Kalėdų Senelio pagalbininkas. Už lango, purtydamas sniego apsiaustą, išdykauja vėjas. Prasidėjo pūga. Kačiukas ir šuniukas, iki šiol linksmai bėginėją kieme, jau nesistengė gąsdinti ant takelio strikinėjančių žvirblių ir zylučių. Šuniukas įlindo į savo būdą, o kačiukas pasislėpė už būdos ir ėmė laukti, kol liausis pūga. Gal pūga įsidūko todėl, jog lindėdama pušynėlyje sušalo. Tad ir ėmė mankštintis, šokdama tokį greitą šokį, kad nespėjau nė apsidairyti, kaip ši išdykėlė iš kiemo atsidūrė pamiškėj, o iš ten akimirksniu atskriejo prie kalniuko. Čia ir nutariau ją sugauti..

Aš nykštukas nedidukas
šokinėju nuo kalniuko.
Pasigausiu pūgą baltą
ir apvilksiu pūgą paltu.

Greit uždėsiu jai kepurę.
Tegul visos snaigės žiūri,
kaip aprengęs šaltalūpę
su ja žaisiu lyg padūkęs.

 

Myliu Jus,

Devynioliktasis nykštukas

Mieli mokinukai,

 

          Aš esu aštuonioliktasis nykštukas, Kalėdų Senelio pagalbininkas. Šiandien noriu jums pasekti Senelės pasaką:

Apšerkšniję mūsų žiemos –
balta balta, kur dairais.
Ilgas pasakas mažiemus seka 
pirkioj vakarais.
Apie klaidžią sniego pūgą,
saulės nukirptas kasas,
apie žąsiną moliūgą, 
kurs išskrido į dausas.

Apie vilką, baltą mešką,
burtus, išdaigas velnių,
apie vandenis, kur teška
iš sidabro šulinių.
Apie trečią brolį Joną –
koks jis raitelis puikus,
apie Eglę – žalčio žmoną,
medžiais paverstus vaikus.
Kaip našlaitė nusiminus
grįžo tuščiomis atgal...

 

Brenda pušys per pusnynus
ir išbris niekaip negal.
Pusnynuos nykštukai miega,
aukso žuvys po ledu.
Bėga  ragana per sniegą,
nepalikdama pėdų.
Našlaitėlė gero būdo, 
o jos  pamotė pikta...
Bet senelė užusnūdo 
ir jos pasaka baigta.

 

Myliu Jus,

Aštuonioliktasis nykštukas

 

Mieli mokinukai,

 

                    Aš esu septynioliktasis nykštukas, Kalėdų Senelio pagalbininkas. Vakar mes tikrai daug dirbome rašydami ir gamindami atvirukus, tad šiandien mes tęsėme savo vakarykštį darbą: vėl čiupome žirkles, klijus, spalvotą popierių, įvairiausius dažus ir Kalėdų Senelio dirbtuvėje užvirė Kalėdinių atvirukų gamyklėlė. O jūs, vaikai, ar padarėte atvirukus savo artimiesiems? Jei ne, tai kibkite į darbą.

 

Myliu Jus,

Septynioliktasis nykštukas

Mieli mokinukai,

 

      Aš esu šešioliktasis nykštukas, Kalėdų Senelio pagalbininkas. Vakar labai daug prisnigo. Mes su broliais nykštukais lipdėme senį besmegenį. Ridendamas sniego rutulius broliukas deklamavo gražų eilėraštį. Paklausykit ir jūs:

          

      Mes nulipdėm sniego senį,
      Sniego senį – Besmegenį.
      Na, o Senis Besmegenis:
      -Nesmagu, vaikai, be senės!
      Mes nulipdėm seniui senę,
      Kaip ir senis – Besmegenę,
      Na o Senė Besmegenė
      Sau anūkų užsimanė,
      Mes papustėm delniukus
      Ir nulipdėm anūkus.

     Ar senis besmegenis gali būti laiškanešys? Kartą vaikai parašė laišką ir paprašė pagalbos senio besmegenio. Besmegenis leidosi į kelią su vaikų laišku. Kaip sekėsi seniui besmegeniui nešti laišką pamatysite šioje linksmoje istorijoje.

Myliu Jus,

Šešioliktasis nykštukas

Mieli mokinukai,

 

           Aš esu penkioliktasis nykštukas, Kalėdų Senelio pagalbininkas. Šiandien su vienu mano broliuku nykštuku karpėme snaiges. Tai labai smagus užsiėmimas, pabandykit ir jūs. Bekarpant snaiges, mano mažasis broliukas pradėjo deklamuoti labai gražų eilėraštuką apie žiemą - paklausykit ir jūs:

     Per pusnis pūškavo
     trys maži nykštukai.
     Kas krepšely tavo?
     -Ten balti pieštukai.
      Ką nešies kuprinėj?
      -Daug baltų dažų,
      o dėžėj ledinėj
      deimantų mažų.
                                                  Turi mums užtekti
                                                  visko į valias,
                                                  Piešim visą naktį
                                                  ant langų gėles.

 

                                                   Myliu Jus,

                           Penkioliktasis nykštukas

Mieli mokinukai,

 

     Aš esu keturioliktasis nykštukas, Kalėdų Senelio pagalbininkas. Šiandien mums Kalėdų senelis papasakojo istoriją apie dvi sesutes. Ji man labai patiko, todėl noriu ja pasidalinti kartu su jumis. Pagalvokite, ko moko ši istorija. Taigi…

     Prabangioje parduotuvėje, prie rašomojo stalo sėdėjo juvelyras ir susimąstęs žvelgė pro langą. Prie parduotuvės atėjo maža mergaitė ir prispaudė nosį prie vitrinos stiklo. Mažytės dangaus spalvos akys nušvito, kai ji pamatė parduodamas brangenybes. Drąsiai pravėrė parduotuvės duris ir dūrė pirštu į nuostabų žydrų akmenėlių vėrinį.

     - Tai bus mano seseriai. Ar galėtumėte gražiai suvynioti?

      Parduotuvės šeimininkas nepatikliai pažvelgė į mažąją klientę ir paklausė:

      - O kiek tu turi pinigų?

    Mergaitė pasistiebė ant pirštų galiukų, padėjo ant prekystalio skardinę dėželę, atidarė ją ir iškratė viską, kas joje buvo: mažavertį pinigų banknotėlį, saują monetų, kelias kriaukles ir kažkokį paveikslėlį.

      - Ar pakaks?- išdidžiai paklausė ir ėmė aiškinti:

      - Aš noriu nupirkti dovaną vyresniajai savo seseriai.

      Nuo tada kai mirė mūsų mama, ji viskuo namie rūpinasi, jai visiškai nelieka laisvo laiko. Šiandien jos gimtadienis, todėl noriu ją pradžiuginti dovana. Šių brangakmenių spalva tokia, kaip jos akių!

     Šeimininkas nuėjo į nuošalų kambarėlį ir atnešė puikaus žvilgančio rausvo popieriaus. Rūpestingai suvyniojo į jį brangakmenių dėželę.

       - Štai, prašau,- ištiesė mergaitei.- Nešk namo, tik nepamesk.

     Mažylė džiugiai išstriksėjo iš parduotuvės. Rankose ji spaudė brangų laimikį. Po valandėlės į juvelyrinę parduotuvę įžengė daili šviesiaplaukė mergina dangaus mėlynumo spalvos akimis. Padėjusi ant prekystalio atidarytą dėželę, kurią juvelyras taip rūpestingai buvo suvyniojęs, paklausė:

      -Ar šis vėrinys nupirktas čia?

      -Taip, panele.

      -Ir kiek jis kainavo?

      -Mano parduotuvės kainos neskelbiamos, tai kliento ir mano paslaptis.

      - Tačiau mano sesuo teturėjo grašius. Kaip ji galėjo sumokėti už tokį brangų vėrinį?

       Juvelyras paėmė brangenybių dėžutę, uždarė ją, dar syki suvyniojo į žvilgantį popierių ir įteikė merginai.

       - Jūsų sesutė sumokėjo. Ji sumokėjo pačią aukščiausią kainą, kokia tik gali būti, atidavė viską, ką turėjo.

                                                                                                                                  Myliu Jus,

                                                                                                         Keturioliktasis nykštukas

Mieli mokinukai,

 

        Aš esu tryliktasis nykštukas, Kalėdų Senelio pagalbininkas. Šiandien aš parašysiu jums laiškelį, kaip keliaut į miego šalį:

              Reik ženkliuką užklijuoti,

              Laišką lygiai supakuoti,

               Palaižyti kampučius,

               Adresuoti į sapnus.

               Jūs vaikučiai jau miegokit,

               Gražią šalį jūs sapnuokit.

               Zuikių puikių ilgaausių,

               Dar arklių ten įvairiausių.

               Skraido paukščiai danguje.

               Šviečia saulė visada.

               Po žolytę stirnos laksto.

               Tolumoj mojuoja meškos.

                                                               Vilkas pilkas nebaisus.

                                                               Ežys ten turi tris vaikus.

                                                               Ten avytės vilnas pinas.

                                                               Nebaisus ten joks kaimynas.

                                                               Vabaliukų įvairiausių

                                                               Ir gėlyčių daug gražiausių.

                                                               Ten jūs turit daug draugų,

                                                               Ten nėra blogų žmonių.

                                                               Jūs, vaikučiai, jau miegokit,

                                                               Sapną nuostabų sapnuokit.

                                                               Bus ten tėtis ir mama,

                                                               Kurie saugos visada.



Myliu Jus,

Tryliktasis nykštukas

Mieli mokinukai,

 

               Aš esu dvyliktasis nykštukas, Kalėdų Senelio pagalbininkas. Šiandien mes su nykštukais tiek daug dirbome - reikėjo sutvarkyti visus Kalėdų senelio namučius. Visi plušėjom net prakaitas per kaktą bėgo: valėme dulkes, siurbėme kilimus, rinkome pasimetusius žaisliukus... Belaukiant Kalėdų ir jums reikėtų susitvarkyti savo lėlytes ir kitus žaisliukus. Po darbų su nykštukais sakėme greitakalbes. Buvo labai linksma. Pabandykite ir jūs pasakyti:

Šešios žąsys su šešiais žąsyčiais,

Gervė gyrūnė gyrėsi gerą girą girioj gėrusi,

Lėkiau, lėkiau, lėkiau...

 

Myliu Jus,

Dvyliktasis nykštukas

Mieli mokinukai,

 

      Aš esu vienuoliktasis nykštukas, Kalėdų Senelio pagalbininkas. Šiandien pas mus labai šalta, todėl mes su visais nykštukais ir Kalėdų seneliu visi šildėmės prie įkurto židinio, valgėme meduolius ir gėrėme karštą arbatą. Ar žinote, kad kepant meduolius šeimininkės naudoja medų. O ar jūs žinote iš kur gaunamas medus? Taip, medų surenka bitutės iš įvairiausių gėlių žiedelių. Todėl aš noriu papasakoti istoriją apie bitutę, saulutę ir jomis besirūpinantį mėnulį.

     Vieną kartą gyveno maža maža bitutė, kuri labai mylėjo saulę. Vieną rytą bitė klausia saulės:

     - Saule saulute, ar užauginsi man gėlę?

     - Žinoma, bitute, skrisk į pievą ir paieškok.

     Ir bitė išskrido. Skrenda per vieną pievą - neranda, skrenda per antrą - neranda, skrenda per trečią - o ten jau iš tolo gelytė moja lapeliais ir kviečia:

     - Skrisk pas mane bitute, aš turiu tau medaus!

     Bitė priskrido ir ėmė gerti medų... Gėrė gėrė, pilną pilvelį pripildė, o kas liko - į kibirėlį surinko. Tada pasakė gėlytei ačiū ir nuskrido pas kitas gėlytes. Visą dieną taip skraidė kol pilną kibirėlį pririnko.

     Vakare bitę pasikvietė saulė ir klausia:

     - Ar matai, bitute, kad jau vakaras atėjo? Laikas tau į namučius skristi...

     - Iš tikrųjų, net nepastebėjau, kad jau vakaras, - atsakė bitutė ir išskrido.

     Bitė s namai yra avilys. Priskrido bitė prie avilio... bzzzz - cik - ir įskrido vidun. Avilyje bitė turi mažą lovelę ir pagalvėlę. Atsigulė bitė į lovelę, pasivertė ant šonelio, užmerkė akutes ir saldžiai saldžiai užsnūdo...

     O saulė matydama, kaip gardžiai miega bitutė, irgi panoro miego. Saulė miega debesėliuose - vieną pasikloja, kitu užsikloja ir taip pasislepia. Tada jau saulės niekas nemato. Visur pasidaro tamsu... Tada ateina juoda naktis...O kad nebūtų baisu, saulės ir bitutės miegelį visą naktį saugo mėnulis, kuriam padeda žvaigždutės, dainuojančios lopšinę…

 

Myliu Jus,

Vienuoliktasis nykštukas

Mieli mokinukai,

 

           Aš esu dešimtasis nykštukas, Kalėdų Senelio pagalbininkas. Tamsiais vakarais prieš miegą su broliukais nykštukais vieni kitiems sekame pasakas. Labai smagu jų klausytis. Kartais klausydamas pasakos užsnūstu. Vieną pasaką norėčiau pasekti ir jums. Paklausykite:

 

     Į stiklo kalną aš lipu

                    Man prakaitas pu pu, pu pu…

                   Viršūnė dar labai toli,

Suskilo klumpės pakely,

Ir pavargau, ir pailsau,

Bet traukiu dainą vienas sau:

Į stiklo kalną aš lipu

                   Man prakaitas pu pu, pu pu…

                   Viršūnė dar labai toli,

Suskilo klumpės pakely,

Ir pavargau, ir pailsau

Bet traukiu dainą vienas sau:

Į stiklo kalną aš lipu…

 

Myliu Jus,

Dešimtasis nykštukas

Mieli mokinukai,

 

       Aš esu devintasis nykštukas, Kalėdų Senelio pagalbininkas.  Šiandien tokia linksma diena - pas mus atvažiavo pusbrolis Elfas, kuris mums užminė mįslių. Mes bėgome į kiemą, lipdėme senį besmegenį, mėtėmės sniego gniūžtėmis ir dūkome lauke. Kai visi pavargome, grįžome namo gerti šiltos arbatos. Keletą arbatos maišelių įdėjau ir jums. Ši arbatėlė labai skani ir sveika, galėsite paskanauti. O dabar pabandykit įminti pusbrolio Elfo mįsles.

 

Žiemą nuo šalčio dejuoja, vasarą nuo karščio prakaituoja.

Ore skrajoja, ant žemės guli, medyje tupi, ant rankos kaista, prie krosnies išnyksta.

Be rankų, be kojų, be galvos, be pilvo, o kur pasisuka, visur pučia.

Ką besmegeniai valgo pusryčiams? 

Raudona, balta, raudona, balta. Kas tai?

Kas yra panašaus dydžio kaip Kalėdų Senelis, bet sveria daug mažiau?

 

Myliu Jus,

Devintasis nykštukas

Mieli mokinukai,

 

       Aš esu aštuntasis nykštukas, Kalėdų Senelio pagalbininkas. Noriu jums papasakoti apie Kalėdų eglutę. Kalėdų eglutė – vienas pagrindinių Kalėdų švenčių atributų. Paprastai Kalėdų eglutė yra papuoštas spygliuotis medis (eglė, kėnis, pušis). Eglutė puošiama kalėdiniais papuošimais: įvairiais žaisliukais, angelais, blizgančiomis girliandomis, lemputėmis. Anksčiau papuošalai buvo stikliniai, įvairių formų: angelai, seneliukai, kareivėliai, varpeliai, burbulai. Taip pat seniau kabindavo saldainius su spalvotais, blizgančiais popierėliais, raudonus obuolius. Vaikai po Kalėdų galėdavo „nusiskinti" skanumynus, o žaisliukai buvo padedami kitiems metams.

                      Anksčiau eglutes puošdavo per Kūčias, gruodžio 24 dieną. Išpuošta eglutė džiugindavo iki Trijų Karalių, sausio 6 dienos.


Eglutę parnešiau iš miško
Eglutei ašara ištryško.
Suskubom nešti žaisliukus,
Dabinti snaigėm spygliukus.

-Maža eglute, neliūdėk.
Spindėk visais žaislais, spindėk.
Kiškutis šoka su vilku,
Eglutė tarė:
-Čia jauku!


Laukai balti, keliai balti.
Plačiai jau vartai atkelti.
Snieguolė pranešė žvali:
Naujieji metai netoli!


                                   

Myliu Jus,

Aštuntasis nykštukas

Mieli mokinukai,

 

            Aš esu septintasis nykštukas, Kalėdų Senelio pagalbininkas. Vakar su broliukais nykštukais mes skaitėme seną knygą. Joje buvo labai daug parašyta apie tai, kaip senovėje švęsdavo Šv. Kalėdas. Kaip jau pasakojo nykštukai anksčiau, Kalėdos - senoji Saulės grįžimo šventė. Tai žiemos tamsybių nugalėjimo šventė. Nuo Kalėdų Lietuvoje diena pradeda ilgėti.

Senais senais laikais Kalėdos buvo švenčiamos tris dienas. Pirmoji Kalėdų diena buvo tokia šventa, kad tik pačius būtiniausius darbus tebuvo leidžiama atlikti. Niekas nevaikščiojo į svečius, net valgių negamino: buvo valgoma tai, kas pagaminta anksčiau. Kalėdų rytą, dar prieš pusryčius, šeima giedodavo šventas, Kalėdines giesmes, paskui vienas kitą sveikindavo su Šventomis Kalėdomis, o po to jau valgydavo pusryčius.

        

Myliu Jus,

Septintasis nykštukas

Mieli mokinukai,

 

              Aš esu šeštasis nykštukas, Kalėdų Senelio pagalbininkas. Šiandien mes su Nykštukais skaitėme įdomią knygą, kurią radome senoje palėpėje. Ji buvo tokia sena, kad vos pavyko perversti jos lapus. Ten tiek daug visokių įdomybių parašyta. Noriu keletą dalykėlių papasakoti ir jums. Ar žinote, kad Kalėdų Senelis turi devynis elnius, kurie tempia jo roges. Per Kalėdas populiariausios spalvos yra raudona, žalia, auksinė ir sidabrinė. Toje knygoje buvo parašyta, kaip seniau žmonės spėdavo orą. Buvo manoma, kad:

jei Kalėdų rytą šalta - tai pavasaris bus vėlyvas, snigs net per Šv. Velykas;

jei Kalėdų pirmoji diena graži, saulėta - visi metai bus geri;

jei per Kalėdas miške medžiai apšarmoję, bet šiaip jau lauke nelabai šąla - vasara bus lietinga, galima tikėtis stiprių perkūnijų;

jei per Kalėdas stipriai pasnigę - per Velykas žolė bus sužaliavusi.

Dar daug įdomybių papasakos jums rytoj mano septintasis broliukas.

 

Myliu Jus,

Šeštasis nykštukas

Mieli mokinukai,

 

             Aš esu penktasis nykštukas, Kalėdų Senelio pagalbininkas. Šiandien aš jums noriu papasakoti apie Kalėdų senelį. Ar žinote kaip atskirti Kalėdų senelį? Jei pamatei mielą storuliuką ilga balta barzda, raudonais drabužiais ir pilnu dovanų maišų - žinok tai jis. Kalėdų senelis lankosi pas viso pasaulio vaikučius, neša jiems dovanas, džiaugsmą ir gėrį. Sakoma, kad Kūčių vakarą jis atskrenda šiaurės elniais pakinkytomis rogėmis ir išdalina dovanas vaikams. Įvairiose šalyse Kalėdų senelius vaikai vadina skirtingai. Pavyzdžiui daugelyje šalių Kalėdų senelį dar vadina Šv. Mikalojumi (Saint Nicholas), angliškai kalbančiose tautose, ypač JAV, Lotynų Amerikoje, Japonijoje - Santa Claus’u, Jungtinėje Karalystėje - Father Christmas - „Tėvas Kalėdas“, Airijoje - Daidí na Nollag („Kalėdų tėvelis“). Kalėdų Senelis vadinamas lietuvių, ispanų - Papá Noel, prancūzų - Père Noël tautose. Rusijoje vaikučiai laukia Senio Šalčio, o Norvegijoje dovanas vaikučiams neša Kalėdų nykštukas vadinamas – Julenissen. Suomijoje Kalėdų senelį pavaduoja Kalėdų ožys, kuris suomiškai vadinamas Joulupukki. Jis gyvena Laplandijoje, turi žmoną Joulumuori, važinėja elniais kinkytose rogėse. Danų tautose dovanas neša Kalėdų vyras vadinamas Julemanden. O vokiškai kalbantys vaikai Kalėdų senelį vadina Weinachtsmann.

 

Myliu Jus,

Penktasis nykštukas

              Aš esu ketvirtasis nykštukas, Kalėdų Senelio pagalbininkas. Kalėdinės dovanos yra svarbi Kalėdų Senelio padėjėjų užduotis. Elfai praleidžia daugybę valandų skaitydami dovanų sąrašus, o pirmieji laiškai pradeda keliauti jau pirmaisiais metų mėnesiais. Kuo arčiau Kalėdos, tuo daugiau laiškų pradeda plaukti. O dovanų kalnas vis auga. Senelis išpildo beveik visus norus. Jei vaikų norai būna labai dideli, senelis jų negali išpildyti. Bet Kalėdų Senelis bene laimingiausias, kai vaikai prašo ko nors ne tik sau, bet ir kitiems: broliams, sesėms, geriausiems draugams, neturtingiesiems ar tiems, kuriems reikia pagalbos. O jūs ar jau parašėt laišką Kalėdų seneliui?

 

Myliu Jus,

Ketvirtasis nykštukas

Mieli mokinukai,

 

             Aš esu trečiasis nykštukas, Kalėdų Senelio pagalbininkas. Šiandien aš jums papasakosiu apie Kalėdų senelį. Toli, labai toli Šiaurėje, begalinėse Laplandijos platybėse stūgso paslaptingas kalnas, kurio pavadinimas yra Korvatunturi. Prie pat kalno papėdės, pasislėpęs nuo visų žmonių, gyvena Kalėdų Senelis su padėjėjais elfais ir elniais. Kalėdų senelio būstas įsikūręs ant 500 metrų aukščio amžinai apsnigto kalno netoli Suomijos ir Rusijos valstybių sienos. Kalėdų Senelis ten gyvena jau taip seniai, kad net neatsimena, kada čia atsikraustė. Kalėdų Senelis nedaug pasakoja apie savo namus, bet užtat sako, kad kalnas, kurio pavadinimas išvertus reiškia Ausies Kalnas, padeda išgirsti ir sužinoti visas slapčiausias vaikų ir suaugusių svajones bei troškimus. Keliaudamas iš Rytų į Vakarus Kalėdų senelis pirmąją Kalėdų dieną turi net 31 valandą per parą. Septynias papildomas valandas laimėti jam padeda skirtingos laiko juostos, tačiau norėdamas aplankyti visus pasaulio vaikus jis turi paskubėti, per vieną sekundę jis privalo pasisvečiuoti pas maždaug 800 vaikų

 

                                                                                  Myliu Jus, Trečiasis nykštukas  

Mieli mokinukai,

     Aš esu antrasis nykštukas, Kalėdų Senelio pagalbininkas. Šiuo metu mes ruošiamės didžiausiai šventei - kūdikėlio Jėzaus gimimui - Kalėdoms. O kas būna per gimtadienį? Taip taip, žinau, kad jūs labai laukiat savo gimtadienio ir dovanėlių, kurias dovanoja jus mylintys žmonės. Taigi per Kalėdas  reikia dovanoti gerus darbelius savo artimiesiems ir tokiomis dovanėlėmis juos džiuginti. Na, o iki Kalėdų likus keturiems sekmadieniams prasideda prieškalėdinis susikaupimo laikotarpis vadinamas Adventu. Advento laikotarpiu pinamas vainikas, kuris simbolizuoja, kad artėja Šv. Kalėdos. Ant vainiko turi būti 4 žvakės, kurios reiškia keturias Advento savaites. Kiekvienais metais Kalėdas švenčia daugiau nei 400 milijonai žmonių. Yra sakoma, kad Kalėdos - stebuklų metas, todėl šiandien aš jums dovanosiu eilėraštį apie sapnų ir stebuklų šalį. Tikėk ir pasaka ateis.                                                                                                           

Tuščiais kiemais, namų stogais.                                                                                                  

Pro langus, kaminą, duris                         

Staiga priskris...

Stebuklų pilnas kambarys.

Tada spalvotas lis lietus,

Ir nudažys namų stogus,

O danguje aukštai, aukštai, tikrai!

Ne debesys - skraidys drambliai!

Upely žuvys uždainuos,

Ir į šiltus kraštus išjos,

Į ryto rūką pakinkyti nuostabiai,

Geltoni saulės spinduliai.

Varvekliai vasarą kabos,

Ir nebijos vaikai tamsos,

Nes visos žvaigždės iš juodos, juodos nakties           

Į žemę leisis jiems ir švies.

Tikėk ir pasaka ateis

Tuščiais kiemais, namų stogais,

Pro langus, kaminą, duris, staiga priskris

Stebuklų pilnas kambarys...

Stebuklų pilnas kambarys...

Stebuklų pilnas kambarys...

 

Myliu Jus,

Antrasis nykštukas

Mieli  mokinukai,

 

                  Jums rašo pirmasis nykštukas - tris kartus didesnis, nei jūsų trintukas. Aš gyvenu už devynių kalnynų, už upių, už marių, už vandenynų, bet viską žinau, ką daro vaikučiai, todėl jau būkit visada geručiai. Rytais pasiklokit loveles, valykit dantukus ir prauskit burneles. Visada klausykit mamytės ir tėvelio, mylėkit sesutę, broliuką, močiutę ir savo senelį. Jūsų namuose aš jau buvau ir skruzdėlytę slaptą palikau. Ji seka kiekvieną jūsų žingsnelį ir aš sužinau kiekvieną darbelį, todėl aš matau ir viską žinau. Kiekvieną dieną iki Šv. Kalėdų Jūs gausite ir turėsite perskaityti po vieną laiškutį. Ten rasite įvairių užduotėlių, pasakėlių ir saldžių dovanėlių. Tikiuosi, kad šiandien mokykloje radote saldžią dovanėlę.

 

Myliu Jus,

Pirmasis nykštukas